Stralsund (Štrálzundas), miestas Vokietijos šiaurės rytuose, Meklenburgo‑Pomeranijos žemėje, į šiaurės rytus nuo Rostocko, prie Baltijos jūros Strelasundo sąsiaurio (skiria Vokietijos žemyninę dalį ir Rügeno salą).
Stralsund
59 200 gyventojų (2021). Prekybos (krovinių apyvarta 1,63 mln. t, 2011; vežama daugiausia statybinės medžiagos, javai, metalai), žvejybos, jachtų uostas; keltai į Rügeno salą.
Geležinkeliai ir plentai į Rostocką, Berlyną, Rügeno salos miestus (su sala jungia pylimas ir tiltas). Nedidelis oro uostas. Žvejybinių ir keleivinių laivų statyba, žuvų šaldymo įrenginių, žuvų perdirbimo mašinų, skardinės taros, tiksliųjų prietaisų, žemės ūkio mašinų gamyba, maisto (cukraus, alaus, žuvų), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų pramonė. Turizmas.
Stralsundo specialioji aukštoji mokykla (įkurta 1991). Apie 5 km į šiaurę nuo Stralsundo, Parowo vietovėje, yra Vokietijos jūrų laivyno technikos mokykla (nuo 1996). Teatras. Kultūros istorijos, Vokietijos jūrų muziejai (buvusiame Šv. Kotrynos vienuolyne). Zoologijos sodas.
Į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Stralsundo yra Pomeranijos lagūnų nacionalinis parkas (vienas didžiausių Vokietijoje).
Architektūra
Šv. Jokūbo bažnyčia Stralsunde (14 a. pabaiga, 1944 sugriauta, vėliau atstatyta)
Išliko vidurinių amžių gatvių sistema, miesto sienos su vartais fragmentų (15 amžius). Miesto istorinis centras (su Wismaro istoriniu centru – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2002) užstatytas gotikos, renesanso, baroko statiniais; raiškesni – gotikinė rotušė (vėlyvosios gotikos fasadas), Šventosios Dvasios ligoninė (abi 13 a.), Šv. Mikalojaus (apie 1276, astronominis laikrodis, 1394, didysis altorius, 1700), Šv. Jokūbo (14 a. pabaiga, 1944 sugriauta, vėliau atstatyta) bažnyčios, Šv. Kotrynos vienuolynas (13–15 amžius). Naujamiestyje – viena didžiausių gotikinių bažnyčių Baltijos regione – Švč. Mergelės Marijos bazilika (14–15 amžius). 15–19 a. gyvenamieji namai.
Istorija
Viduriniais amžiais dabartinio Stralsundo vietoje buvo vakarų slavų Rügeno kunigaikštystės kaimelis, jo gyventojai vertėsi prekių ir keliautojų pervežimu į Rügeno salą. 1234 Stralsundas gavo Liubeko teisę. Nuo 1293 Hanzos sąjungos narys.
Po Trisdešimties metų karo (1618–48) atiteko Švedijai. 1807 miestą užėmė Prancūzijos kariuomenė, bet Vienos kongresas 1815 perdavė jį Prūsijai. Stralsundas labai nukentėjo per II pasaulinį karą, bet daug istorinių pastatų išliko.
1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai. Po 1990 įgyvendinta plati Stralsundo restauravimo programa.
2271