Strašno viešóji bibliotekà, pirmoji Lietuvoje žydų viešoji biblioteka, veikusi 1892–1940 Vilniuje. Viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų.
Įkūrė bibliofilas ir mecenatas M. Strašūnas (1817–1885), testamentu savo asmeninę retų ir svarbių žydiškų knygų kolekciją (buvo viena didžiausių Europoje – 1889 Berlyne išleistame bibliotekos kataloge Rožių rinkinys išvardyti 5733 leidinių pavadinimai) perdavęs Vilniaus žydų bendruomenei. Biblioteka pradėjo veikti 1892 12 07 (iš pradžių Didžiojoje sinagogoje); 1901 persikėlė į specialiai jai pastatytą pastatą (priestatas šalia Didžiosios sinagogos), 1902 jai suteiktas M. Strašūno vardas. Knygų kolekcijos pagrindą sudarė rabinistinės, švietėjiškos žydų literatūros hebrajų kalba rinkiniai, 5 inkunabulai, apie 50 rankraščių, apie 100 paleotipų, vėliau biblioteką papildė dovanoti kitų bibliofilų ir mokslininkų (tarp jų – leksikografo, pirmosios Vilniaus žydų istorijos autoriaus S. J. Fino, 1814–1890) privatūs knygų rinkiniai.
Strašūno viešojoje bibliotekoje (1922–1923, atvirukas, dailininkas Ber Zalkind)
Strašūno viešosios bibliotekos pastatas šalia Didžiosios sinagogos, jo antrame aukšte biblioteka pradėjo veikti 1902 04 14 (1940, Jano Bułhako nuotrauka, © Lietuvos nacionalinis dailės muzejus)
1935 bibliotekos fonde buvo 35 000, 1940 – apie 40 000 vienetų (kitais duomenimis, 60 000–70 000) spaudinių ir rankraščių hebrajų (sudarė pusę bibliotekos fondo), jidiš, vokiečių, rusų, prancūzų, anglų, lotynų, lenkų, lietuvių, ispanų, vengrų ir arabų kalbomis, iš jų – 6000 senų knygų, apie 400 knygų, išspausdintų 16 amžiuje, 150 rankraščių, 5 inkunabulai. Skaitytojai biblioteka naudojosi nemokamai, bet knygos į namus nebuvo išduodamos. Bibliotekoje veikė apie 100 vietų skaitykla, joje kasdien apsilankydavo apie 230 žmonių, joje dirbdavo ir iš kitų šalių atvykstantys mokslininkai ir religiniai autoritetai (S. Dubnowas, S. Beršadskis, rabinas Chafec Chaimas ir kiti). 1940 sovietų valdžia bibliotekai leido tik saugoti knygas.
Prasidėjus nacių okupacijai biblioteka uždaryta. Dalį knygų Vilniaus geto kaliniams pavyko išsaugoti. Sudarytas vadinamasis A. Rosenbergo štabas atrinkinėjo Strašūno viešosios bibliotekos vertingas knygas išvežti į Vokietiją (tai buvo priversti atlikti ir nacių atrinkti žydų intelektualai, tarp jų – A. Suckeveris). 20 000 knygų buvo išvežta į Frankfurtą prie Maino, vėliau – į Offenbachą; didesnė dalis atiduota į popieriaus fabrikus. Vokietijoje surastos Strašūno viešosios bibliotekos knygos (25 000–30 000 tomų) 1945 perduotos Žydų mokslinių tyrimų institutui Niujorke (1961 jos pirmą kartą viešai pristatytos).
Lietuvoje likę spaudiniai po Antrojo pasaulinio karo buvo saugomi Knygų rūmuose, Vilniaus bibliotekose.
Atkūrus nepriklausomybę 2002 Lietuvos Vyriausybė 309 torų kolekciją perdavė Izraelio žydų religinio ir dvasinio paveldo organizacijai, kuri kolekciją paskirstė sinagogoms visame pasaulyje.
L: L. Lempertienė Pirmoji Vilniaus žydų viešoji biblioteka ir jos įkūrėjas Matas Strašūnas / Tarp knygų Vilnius 2009.
2271