Stratònas (Stratōn) apie 335 pr. Kr.Lampsakos (prie Gelibolu) apie 269 pr. Kr.Atėnai, senovės graikų filosofas.
Gyvenimo faktai ir kūrybos bruožai
Apie 300 pr. Kr. Aleksandrijoje mokė būsimąjį Egipto valdovą Ptolemają II Filadelfą ir Aristarchą Samietį. 287–apie 269 pr. Kr. peripatetikų mokyklos Atėnuose vadovas. Parašė daugiau kaip 40 veikalų, išliko negausūs fragmentai. Patyrė atomizmo bei stoicizmo įtaką. Tyrinėjo daugiausia mechaninius, fiziologinius ir psichologinius reiškinius. Atsisakė Aristoteliui būdingų metafizinių, teleologinių ir teologinių nuostatų, tiesioginį empirinį tyrimą laikė svarbesniu už intuiciją ir abstrakčius teorinius svarstymus.
Stratonas (dešinėje) ir kiti klausosi Aristotelio (dailininkas Eduard Lebiedzki, 1888, freskos dalis Nacionaliniame Atėnų universitete)
Gamtamokslinės idėjos
Pasaulio įvairovę aiškino remdamasis atsitiktinumo ir prigimties sąvokomis, gamtos pagrindinėmis jėgomis laikė šilumą ir šaltį. Teigė kūnų korytumą – kūnų viduje esančias mikroskopines ertmes, kuriomis aiškino kūnų suslėgimo, skaidrumo, kvėpavimo, siurbimo ir drėkinimo reiškinius. Šviesos spindulius laikė materialiais. Atmetė Aristotelio laiko sampratą, pagal kurią laikas yra skaičiais išreiškiamas judėjimo aspektas – pasak Stratono, judėjimas ir laikas yra tolydūs, o skaičiai – diskretūs.
Sielos ir pažinimo samprata
Nepripažino sielos nemirtingumo, bet manė gamtoje esant dieviškąją galią, netapačią sąmonei ar formai. Sielą ir psichines funkcijas aiškino pneumos veikimu, valdančiąją sielos dalį manė esant galvoje, bet ne krūtinėje (kaip stoikai). Teigė mąstymo ir juslinio potyrio bei smegenų ryšį. Anot Stratono, nėra nei nuo juslių nepriklausomų minčių, nei gryno juslumo, nepriklausomo nuo mąstymo. Tvirtino, kad mąstyti gali ir gyvūnai.
Įtaka
Stratonas turėjo daug įtakos helenistinio mokslo raidai.
708