straubliniai

afrikiniai drambliai

azijinis dramblys

straublniai (Proboscidea), placentinių žinduolių būrys. 3 pobūriai: meriterijai (Moeritherioidea), dinoterijai (Dinotherioidea; dinoterijus) ir drambliniai. Seniausių straublinių (meriterijų) griaučių liekanų rasta Egipte, eoceno nuogulose. Nuo apatinio mioceno iki pleistoceno straubliniai buvo paplitę visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Išlikę 3 dramblių rūšys: Afrikoje į pietus nuo Sacharos – afrikinis dramblys (Loxodonta africana), šiek tiek mažesnis afrikinis miškinis dramblys (Loxodonta cyclotis) ir Pietryčių Azijoje – azijinis dramblys (Elephas maximus).

Kūno ilgis iki 6–7 m, aukštis iki 4 m, masė iki 7 t (didžiausias aptiktas 1955 Angoloje – 10 t); masė didėja visą gyvenimą. Patelės subręsta 10 m., kas 3–4 m. veda 1 jauniklį. Pieno liaukos sandara ir forma labai panašios į žmogaus.

Galva masyvi, kaklas trumpas. Ausys didelės (padeda šalinti iš organizmo šilumos perteklių). Turi ilgą, lankstų straublį (meriterijai jo neturėjo arba jis buvo trumpas). Afrikinių dramblių straublys baigiasi dviem judriomis išaugomis, azijinių – viena.

Straublinių kojos stulpiškos: priekinės su 4–5 pirštais, užpakalinės – su 3–4 pirštais.

Meriterijai turėjo tikrus iltinius dantis. Kandžiai pailgėję, auga visą gyvenimą ir vadinami iltimis (arba durklais). Drambliai jų turi porą viršutiniame žandikaulyje. Meriterijai turėjo po porą abiejuose žandikauliuose (jie buvo trumpi), dinoterijai – vieną porą apatiniame žandikaulyje (išlinkę žemyn), išmirę drambliniai – po porą abiejuose žandikauliuose (ankstyvieji mastodontai) arba tik viršutiniame žandikaulyje (vėlesnieji mastodontai). Prieškrūminių ir krūminių dantų buvo po 6 kiekvienoje abiejų žandikaulių pusėje.

Dauguma straublinių gyveno drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Kai kurie drambliniai prisitaikė gyventi stepėse, mamutai gyveno tundrose.

mastodontai

2005

1758

-dramblys; -meriterijus; -dinoterijus