Streika, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Šiaurės rytų Lietuvos – tėvas ir 3 sūnūs partizanai bei 2 dukterys ryšininkės.
Kilę iš Maniuliškių kaimo (Antazavės vlsč.). Tėvas Antanas Streikus (1897 01 02–1945 09 28) buvo Lietuvos Nepriklausomybės karo savanoris (1919 apdovanotas Kryžiumi Už Tėvynę), Antazavės šaulių būrio vadas, 1941 antisovietinio Birželio sukilimo Antazavės valsčiuje organizatorius. 1944 suorganizavo partizanų būrį, vadovavo jam, vėliau – ir Lokio rinktinės Vyties kuopai (sudaryta iš būrio). Kautynėse Raudės miške (Latvija), dengdamas kovotojų atsitraukimą, sužeistas susisprogdino. Motina Marcelė Streikuvienė (Davainytė; 1896–1964) 1944 pabaigoje buvo suimta ir nuteista 5 m.; kalinta Sevželdorlago lageryje (Komija). 1954 grįžo į Lietuvą.
Streikai. Iš kairės Juozas, Marcelė, Izidorius ir Valerija
Sūnus Juozapas (Juozas, slapyvardis Stumbras; 1923–1962 08 17) buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, Birželio sukilimo dalyvis. Nuo 1944 priklausė tėvo vadovaujamam būriui, vėliau buvo Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotojas, nuo 1948 – vadas. Dalyvavo daugelyje kautynių Rokiškio ir Zarasų apskrityse, t. p. Latvijos pietinėje dalyje. 1957 07 gavo Lietuvos KGB vadovybės raštą, kuriuo pasiūlyta legalizuotis ir garantuojama neliečiamybė. 1958 06 su broliu Izidoriumi legalizavosi, bet 1961 10 06 buvo suimti. 1962 06 15 Juozas nuteistas mirties bausme. Atsisakęs viešai pasmerkti partizaninį karą, Vilniuje sušaudytas (palaikai rasti Našlaičių kapinėse Vilniuje 2019 11 11).
Izidorius (1927 07 22–1997 12 04 Panevėžyje) nuo 1944 buvo Lokio rinktinės Vyties kuopos Birutės būrio vadas, su broliu Juozu dalyvavo daugelyje kautynių Šiaurės rytų Lietuvoje; partizanų puskarininkis (1949). Legalizavęsis buvo suimtas ir 1962 06 15 nuteistas 15 m. lagerio. Atsisakęs viešai pasmerkti ginkluotą pasipriešinimą kalintas iki 1976. Petras (1925–?) partizanu tapo 1944. 1945 buvo suimtas ir nuteistas 10 m. kalėjimo; dingo be žinios, manoma, nukankintas tardant. Ona Streikutė (1929–1950 01 09 Rokiškyje) nuo 1945 buvo ryšininkė, vėliau – Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanė. 1949 susirgo vandenlige, ligoninėje saugumo buvo suimta; per tardymus nukankinta. Valerija Streikutė (1936 12 22–2012 11 26 Panevėžyje) nuo 1944 gyveno nelegaliai. 1949 tapo partizanų ryšininke. 1956 09 26 legalizavosi.
1359