stretà (it. stretto – suspaustas), muzikos imitacijos rūšis, kai ankstesnio balso dar nebaigtą melodiją pradeda mėgdžioti (imituoti) kitas balsas. Nuo 17 a. pradžios vartota imitacinės polifonijos žanruose – fugoje (dažniausiai), ričerkare, fantazijoje. Streta kaip dinamizavimo priemonė 18 a. ir vėliau dažniausiai buvo vartojama fugos plėtojimo ir baigiamojoje dalyse. Vadinamojoje stretinėje fugoje ja grindžiama ir ekspozicija. Streta, į kurią įtraukiami visi fugos balsai, vadinama stretto maestrale, kai imituojama ne visa tema, o tik jos pradžia – stretta falsa.
1571