striukiai

striùkiai, vakarų aukštaičiai, kurie nekirčiuotose galūnėse trumpina ilguosius balsius. Dažniausiai netaria trumpojo galūnės a, vienbalsina tvirtapradžius dvibalsius ai, au, ei. Iki 20 a. pabaigos striukiais vadinti nuo Stalupėnų šiauriau, Nemuno link, įsikūrę gyventojai. K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje striukiais vadinti visi Mažsios Lietuvos lietuviai, iki II pasaulinio karo gyvenę tarp Nemuno–Pilkalio–Įsruties–Labguvos–Būdviečių, o nuo Kuršių marių atskirti žemaitiškų ypatybių turėjusios lietuvių žvejų šnektos. Dabar striukiais vadinami Pagėgių, Viešvilės, Ragainės, Tilžės apyl. gyventojai.