stromà (gr. strōma – patiesalas), gyvūnų ir žmogaus ląstelių, audinių arba organų atraminis pagrindas arba karkasas. Daugumos organų stroma sudaryta iš skaidulinio jungiamojo, rečiau iš retikulinio (tinklinio) audinio (kepenų, kraujodaros, imuninių ir kitų organų), kartais iš neruožuotųjų raumenų (priešinės liaukos) arba epitelinių (užkrūčio liaukos) ląstelių. Joje yra kraujagyslių ir nervinių skaidulų, būna riebalinių, imuninių, endokrininių arba kitų ląstelių. Tarp stromos ląstelių ir skaidulų tinklo išsidėsto parenchima, kurią sudaro specifinės ląstelės, atliekančios tų organų funkcijas, pvz., kaulų čiulpų hemopoetinės ląstelės. Stroma užtikrina apsaugą, sudaro atramą ir tam tikrą aplinką parenchimos ląstelėms. Kartais stroma vadinamas kai kurių organų sienos jungiamasis audinys, neužpildytas parenchima, bet palaikantis to organo arba jo dalies formą, pvz., akies ragenos stroma.
2064