stroncianitas

stroncianitas

stronciantas (pagal Škotijos Strontiano gyvenvietės, kurioje buvo atrastas šis mineralas, pavadinimą), karbonatų klasės mineralas SrCO₃. Kristalai rombinės singonijos, stulpelių, prizmių, adatėlių formos; sudaro grūdėtus, pluoštinius, spindulinius agregatus, dvinučius. Būna kalcio, bario, švino priemaišų. Bespalvis, baltas, pilkas, gelsvas, žalsvas, rausvas. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, lūžyje riebus. Skaidrus. Neskalus. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 3,5–4. Tankis 3600–3800 kg/m³. Trapus. Susidaro vykstant egzogeniniams procesams. Randamas nuosėdinių uolienų (klinčių, mergelių, molių) tuštumose ir plyšiuose, hidroterminėse gyslose kartu su sulfidais, kalcitu, baritu. Žemės paviršiuje stroncianitas virsta celestinu. Stroncianitas – svarbi stroncio rūda, dar naudojamas cukraus pramonėje, pirotechnikoje. Stroncianito telkinių yra Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Arizonos, Kalifornijos valstijose), Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje (Škotijoje), Ukrainoje, Vokietijoje.

2271