strùgas, senovinis plokščiadugnis irklais, kartais ir burėmis varomas krovininis upių laivas. 11–13 a. įvairaus dydžio strugai buvo naudojami daugelio tautų.
LIETUVOJE strugai buvo didžiausi (iki 65 m ilgio, iki 10–12 m pločio, 8 m aukščio, iki 160–200 t keliamosios galios) Nemunu pasroviui krovinius gabenantys laivai. Įgula – 15–20 žmonių. Strugai dažniausiai plaukdavo per pavasario potvynius, būdavo vairuojami vairu, irkluojami dideliais irklais. Struge būdavo į žaginį panašus vytelėmis ir balanomis išpintas statinys (antstatas); ant jo kraunamos odos, linų kanapių pluoštas. Iš Vilniaus Nerimi ir iš Nemuno aukštupio mažesniais laivais atgabentos prekės Kaune būdavo perkraunamos į strugus (čia jie buvo statomi) ir vytines (vytinė) ir plukdomos į Prūsijos miestus, Rygą. Nuplukdžiusius krovinį strugus dažniausiai išardydavo, medieną parduodavo. 1767 pro Jurbarką plaukė 59, 1769 – 60 strugų. Nemunu strugai plaukiojo iki 19 a. pabaigos.
strugas Dauguvos upėje Rygoje (graviūra, 19 a. vidurys, dailininkas nežinomas)