struktūra

struktūrà (lot. structura – sujungimas, sudėjimas, išdėstymas), tam tikro objekto vidinė tvarka, jo elementų santykiai ir ryšiai, teikiantys objektui vientisumo ir pastovumo. Struktūros sąvoka kartais vartojama kaip sistemos sinonimas. Mokslo teorijoje įvairių reiškinių esmės aiškinimas reiškia jų struktūros pažinimą. Iš pradžių ši sąvoka buvo vartojama apibūdinant tik fizinius, biologinius ir cheminius reiškinius, pavyzdžiui, I. Kantas struktūrą apibrėžė kaip tam tikro organizmo dalių tvarką ir sąryšį, dėl kurio organizmas išlieka vientisas. Vėliau struktūros sąvoka paplito psichologijoje (W. Dilthey apibūdino struktūrą kaip tam tikrą tvarką, pagal kurią psichinių faktų tarpusavio ryšiai reguliariai atsinaujina), sociologijoje (socialinė struktūra), kalbotyroje (struktūrinė kalbotyra), muzikos, literatūros teorijoje ir kitur.