struktūralizmas

struktūralzmas (angl. structuralism < lot. structura – sujungimas, sudėjimas, išdėstymas), kultūrologijos kryptis, siekianti tiksliais metodais aprašyti tam tikro kūrinio sandarą, atskleisti sociumo struktūrą, kultūros visumą, pateikti sisteminius modelius. Struktūralizmas susiklostė bandant struktūriškai aprašyti kalbą, visoms kalboms pritaikyti bendras taisykles. Pradžią davė F. de Saussure’o mokslas (semiologija) apie kalbą kaip formą (ne substanciją), ženklų ir santykių bei jų skirtumų sistemą (knyga Bendrosios kalbotyros kursas / Cours de linguistique générale 1916). Įtakos turėjo pozityvizmas, psichoanalitinė kritika, fenomenologija. Struktūralizmas oponavo psichologiniam, istoriniam ir kitiems kontekstiniams reiškinio aiškinimams. Dėmesį sutelkė į vidinius elementų ryšius, prieštaravimų, lemiančių kultūros fakto funkcionavimą ir reikšmę, išsidėstymą. Struktūralizmo teoretikai teigė, jog kultūrinė žmonijos veikla yra lemiama giluminių galių, veikiančių pagal taisykles, analogiškas gramatikos taisyklėms (pasak J. M. É. Lacano, pasąmonė struktūruota kaip kalba). F. de Saussure’o teoriją plėtojo ir struktūralizmo pagrindus dėjo Kopenhagos (L. T. Hjelmslevas), lenkų (K. Wójcickis, Z. Ł. Lempickis, M. Kridlis), rusų formalioji (J. Tynianovas, V. Šklovskis, P. Bogatyriovas, B. Eichenbaumas, V. Proppas) ir Prahos lingvistų būrelio (R. Jakobsonas, N. Trubeckojus, J. Mukařovský). Kultūrologinio struktūralizmo suklestėjimas siejamas su 20 a. 6–7 dešimtmečio struktūralistais (C. Lévy-Straussas, R. Barthes’as, M. Foucault, G. Genette’as, L. Althusseras, J. Lacanas, A. J. Greimas, J. Piaget, T. Todorovas). Prancūzai išplėtė struktūralizmo interdiscipliniškumą analizės metodą taikydami įvairiems socialiniams reiškiniams. Susiklostė struktūralizmo šakos semiotika ir naratologija (mokslinė disciplina, tyrinėjanti pasakojimą). Struktūralizmas padarė didelę įtaką literatūrologijai, sociologijai, dekonstruktyvizmui, postmodernizmui (J. Kristeva, U. Eco ir kitiems).

Struktūralizmas Lietuvoje

Lietuvoje kultūrologinio struktūralizmo idėjas skleidė Tartu–Maskvos semiotinės mokyklos atstovai (daugiausia J. Lotmanas), baltų mitologijos tyrinėtojai (V. Toporovas, V. Ivanovas). Struktūralizmas turėjo įtakos lietuvių literatūrologijai (K. Nastopkos, A. Zalatoriaus darbai).

L: XX amžiaus literatūros teorijos / sud. A. Jurgutienė Vilnius 2006.

389