struktūralzmas, struktūrinė kalbotyra, visuma kalbotyros šakų ir metodų, pagrįstų požiūriu į kalbą kaip apibrėžtų elementų tarpusavio santykių visumą (struktūrą), kurioje kiekvieno elemento vieta ir paskirtis priklauso nuo jo santykių su kitais elementais. Abstrakti kalbos struktūra, įsisamoninta kalbėtojo, konkrečiai realizuojama šnekoje (kalbėjimo aktuose). Struktūralizmo principus 20 a. 2 dešimtmetyje suformulavo šveicarų kalbininkas F. de Saussure’as. Struktūralizmas aiškiai atribojo sinchroninį (tam tikro laikotarpio) ir diachroninį (istorinį) kalbos tyrinėjimą, sukūrė tikslią kalbos vidinės sandaros nagrinėjimo ir modeliavimo metodiką ir padėjo šiuolaikinės sinchroninės kalbotyros pagrindus.
20 a. 1 pusėje struktūralizmo kryptys kalbą daugiausia nagrinėjo statiškai, remdamosi jos vienetų paradigminiais ryšiais, sintagminiais ryšiais (Prahos, Ženevos, Paryžiaus mokyklos Europoje, deskriptyvinė gramatika Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir kalbos ženklų turinio ir raiškos planų santykiais (Kopenhagos mokykla). Vėliau kalbą imta modeliuoti ir kaip dinaminį procesą, kai iš tam tikro pirminių struktūrų kiekio transformacijų būdu kuriama visa kalbos formų įvairovė (generatyvinės gramatikos kryptis). Struktūralizmas sudarė sąlygas formalizuoti ir matematinės logikos būdais modeliuoti kai kurias kalbos sistemos grandis, kurti kalbos automatinio atpažinimo, atgaminimo, analizės ir vertimo priemones. Nuo 20 a. pabaigos struktūralizmo principais t. p. remiamasi tiriant kalbų raidą. Struktūralizmo pagrindu susikūrė fonologija, morfonologija, struktūrinė kalbų tipologija, funkcinė ir reliacinė gramatika, daugelis kitų dab. kalbotyros krypčių. Struktūralizmo principai ir metodai yra integruoti į visą kalbos mokslą, taikomi ir lietuvių kalbotyroje tyrinėjant fonologiją, morfologiją, žodžių darybą, sintaksę (V. Ambrazas, A. Girdenis, J. Kazlauskas, J. Palionis, A. Paulauskienė, V. Urbutis, Z. Zinkevičius ir kiti).
L: M. Ivič Lingvistikos kryptys Vilnius 1973; A. Girdenis Teoriniai fonologijos pagrindai Vilnius 1995; Z. S. Harris Methods in structural linguistics Chicago 1951; L. Bloomfield Language London 1955; J. Lyons Introduction to theoretical linguistics Cambridge 1968; J. Stepanov Metody i principy sovremennoj lingvistiki Moskva 1975.
2352