struktūrinė geologija

struktrinė geològija, geologijos šaka, tirianti Žemės plutoje esančių struktūrinių formų erdvinį slūgsojimą, morfologiją, sandarą ir kitas savybes, kilmę, paplitimą, tarpusavio ryšius, uolienų judėjimo kinematinius procesus, tektonines, smūgines, gravitacines ir kitas deformacijas. Struktūrinė geologija pateikia struktūrinių formų aprašymą, analizę, grafinį vaizdą ir klasifikaciją. Tyrimo objektai – Žemės plutos struktūrinės formos: sluoksniai, raukšlės, lūžiai, magminės kilmės kūnai, nuosėdinės, smūginės (sukeltos meteoritų) ir gravitaciniai dariniai. Struktūrinė geologija glaudžiai susijusi su tektonika, petrologija, sedimentologija. Struktūrinėje geologijoje taikomi fizikos, eksperimentinių formų kūrimo metodai (matematinis ir analoginis modeliavimas). Be teorinės, struktūrinė geologija turi svarbią praktinę reikšmę – ji reikalinga naudingųjų iškasenų, kurios susijusios su tam tikromis geologinėmis struktūromis, paieškai, žvalgymui ir gavybai, hidrogeologiniams ir inžinerinės geologijos uždaviniams spręsti.

uolienų slūgsojimo krypties nustatymas

Struktūrinės geologijos pradžia siejama su N. Steno pirmuoju uolienų deformacijų aprašymu (17 amžius). Sparčiau struktūrinė geologija pradėjo plėtotis 18 a. antroje pusėje ir 19 amžiuje. 1850 J. Hallas aprašė paleozojaus sluoksnių slūgsojimo ypatumus ir šių sluoksnių storius palygino Šiaurės Amerikos Apalačų kalnuose ir žemyninėje dalyje. Svarbūs A. L Wegenerio, A. Holmso, H. Hesso darbai, tapę pagrindu plokščių tektonikos teorijai.

Lietuvoje

Lietuvos geologinės sandaros pažinimui svarbus 1947–52 atliktas pirmasis kompleksinis geologinis kartografavimas bei pirmieji gilieji gręžiniai, išgręžti Vilniuje, Prienuose, Žiežmariuose, Švenčionyse; gręžiniai suteikė naujų žinių apie šių regionų Žemės gelmių struktūrinę geologinę sandarą. 1980 baigtas 1:50 000 mastelio geologinis kartografavimas. Struktūrinės geologijos tyrimus atliko R. Gailius, A. Stirpeika. P. Suveizdis ir kiti. Nuo 20 a. 5 dešimtmečio vidurio struktūrinė geologija dėstoma Vilniaus universiteto Gamtos fakultete.

1417