struktūrinis nedarbas

struktrinis nedárbas, nedarbo rūšis, kai darbo jėgos pasiūlos struktūra neatitinka jos paklausos struktūros. Laisvų darbo vietų bedarbiai negali užimti, nes neturi reikiamos profesijos, kvalifikacijos ar gyvena kitose vietovėse nei yra siūlomas darbas. Struktūrinis nedarbas ypač padidėja dėl tam tikrų ekonomikos šakų nuosmukio, gamybos technologinių pokyčių (pavyzdžiui, žemės ūkio ir pramoninės gamybos mechanizavimo, dėl kurio mažėja nekvalifikuotų darbininkų poreikis), užsidarius didelėms įmonėms, išnykus kai kurioms profesijoms. Valstybė gali sumažinti struktūrinį nedarbą skatindama bedarbius persikvalifikuoti, pakeisti gyvenamąją vietą, o darbdavius – keisti teritorinį pramonės išdėstymą, kurti naujas įmones regionuose, kuriuose didelis struktūrinio nedarbo lygis.