Struve’s geodezinio lanko paminklinis stulpas Hammerfeste (Norvegija)
Struve’s geodezinis lankas (Strùvės geodèzinis lañkas), Struve Geodetic Arc, Arc géodésique de Struve, trianguliacijos (trikampių) grandinė Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti. Driekiasi ties 26° rytų ilgumos dienovidiniu per 10 valstybių nuo Fugleneso (Šiaurės Norvegija) iki Staro‑Nekrasovkos (prie Dunojaus žiočių); kerta 10 valstybių – Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą, Ukrainą. Ilgis apie 2822 kilometrai. Struve’s geodezinį lanką sudaro 258 trikampiai, kurių kraštinių vidutinis ilgis 27 kilometrai. Grandinėje buvo 265 punktai; daugiausia (83) Suomijoje (Lietuvoje 18). Struve’s geodezinio lanko punktai įtvirtinti ženklais iš kalkių skiediniu sujungtų lauko akmenų žemėje iškastoje duobėje. Šio mūrinio viršuje įmontuotame akmenyje išgręžta kiaurymė, į kurią įpilto ištirpinto švino paviršiuje įkirstas kryžiukas žymi punkto centrą. Žemės paviršiuje centrą žymėjo stulpelis. Kai kur punktų centrai buvo fiksuojami žymomis uolose.
Struve’s geodezinis lankas
Astronominiams matavimams atlikti dažnai buvo įrengiamos laikinos astronomijos observatorijos. Struve’s geodezinio lanko matavimai atlikti 1816–55 ir tuo laiku buvo labai tikslūs (paklaida apie 4 mm/km). Jiems vadovavo F. G. W. von Struve ir Carlas Tenneris, dalyvavo Vilniaus observatorijos astronomai ir geodezininkai (J. Sniadeckis, P. Slavinskis, J. Chodzka, M. Hlušnevičius, G. Sableris, Martynas Žilinskas).
Struve’s geodezinio lanko trianguliacijos grandinė buvo sujungta su Prūsijos trianguliacijos tinklu. Remdamasis sujungtų trianguliacijos tinklų matavimų rezultatais F. W. Besselis apskaičiavo ir 1841 paskelbė Žemės elipsoido parametrus. Iki 20 a. vidurio (kol nebuvo palydovinių matavimų metodų) šio lanko matavimais nustatyti Žemės parametrai buvo taikyti Žemės modeliams geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje, navigacijoje apskaičiuoti bei šalių, per kurias ėjo lankas, teritorijoms kartografuoti bei tiksliems žemėlapiams sudaryti.
2005 Struve’s geodezinis lankas (išlikę 34 punktai: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3, Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4; kiti geodezinio lanko punktai saugomi nacionaliniu lygmeniu) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Lietuvoje išlikę 3 šio lanko punktai: Gireišių (Rokiškio rajono savivaldybė), Meškonių ir Paliepukų (abu Vilniaus rajono savivaldybė). Jie aptverti 0,5 m aukščio gelžbetoninėmis tvorelėmis (2001–03), šalia įrengti informaciniai stendai, pastatyti paminkliniai stulpai su iškaltu UNESCO simboliu ir tekstu lietuvių bei anglų kalbomis (2006). 2015 (minint Struve’s geodezinio lanko įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dešimtmetį) Lietuvos bankas išleido Struve’s geodeziniam lankui skirtą proginę 20 eurų nominalo monetą.
-Norvegijos pasaulio paveldo paminklai; -Švedijos pasaulio paveldo paminklai; -Suomijos pasaulio paveldo paminklai; -Rusijos pasaulio paveldo paminklai; -Estijos pasaulio paveldo paminklai; -Latvijos pasaulio paveldo paminklai; -Lietuvos pasaulio paveldo paminklai; -Baltarusijos pasaulio paveldo paminklai; -Ukrainos pasaulio paveldo paminklai; -Moldovos pasaulio paveldo paminklai