stuburniai (Vertebrata), chordinių (Chordata) tipo aukščiausios organizacijos gyvūnų potipis. 7 klasės: apskritažiomeniai, kremzlinės žuvys, kaulinės žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai; apie 64 000 rūšių. Apskritažiomenių ir žuvų sistematika dar nėra nusistovėjusi, tad kartais šių stuburinių išskiriama 5–6 klasės. Paplitę visame pasaulyje judrūs, aktyviai mintantys gyvūnai. Skiriami žemesnieji stuburiniai – apskritažiomeniai, žuvys ir varliagyviai (dauginasi tik vandenyje) ir aukštesnieji stuburiniai – ropliai, paukščiai ir žinduoliai (dauginasi sausumoje).
Stuburinių kūną dengia oda. Ją sudaro epidermis ir po juo esanti derma. Epidermis daugiasluoksnis, iš jo išsivysčiusios odos liaukos, raginiai dariniai (nagai, plunksnos, plaukai). Derma sudaryta iš jungiamojo audinio. Iš jos susidarę išoriniai griaučiai (pvz., žuvų žvynai, kaukolės ir pečių juostos dengiamieji kaulai) dažniausiai skirti apsaugai. Visi stuburiniai turi vidinius kremzlinius arba kaulinius griaučius – stuburą su šonkauliais, vidinę kaukolę, galūnių griaučius. Griaučių raumenys gerai išsivystę, stiprūs, todėl stuburinių judesiai greiti. Virškinimo traktas diferencijuotas į dalis (burnos ertmė, stemplė, skrandis, žarnos), kuriose maistas mechaniškai smulkinamas, trinamas ir skaidomas fermentų. Medžiagų apykaita intensyvi, jai reguliuoti labai svarbios vidaus sekrecijos liaukos. Kvėpavimo organai yra žiaunos (vandens stuburinių) arba plaučiai (sausumos stuburinių). Kraujotakos sistema uždara. Širdis susideda iš kelių pagrindinių skyrių (1–2 prieširdžių ir 1–2 skilvelių) ir papildomų dalių (veninis antis, arterinis kūgis). Kraujas su hemoglobinu. Šalinimo organai – inkstai ne tik šalina baltymų apykaitos atliekas, bet ir padeda palaikyti pastovų kraujo osmosinį slėgį. Nervų sistema vamzdžio pavidalo; susideda iš galvos ir nugaros smegenų. Gerai išsivystę jutimo organai. Stuburiniai dažniausiai yra skirtalyčiai (hermafroditų kartais pasitaiko tarp žuvų). Dauguma stuburinių deda kiaušinius. Gyvavedystė būdinga žinduoliams, bet yra gyvavedžių ir kitų stuburinių klasių gyvūnų, išskyrus apskritažiomenius ir paukščius. Aukštesnieji stuburiniai (paukščiai ir žinduoliai) paprastai ilgai globoja jauniklius (maitina, saugo, perduoda gyvenimo patyrimą).
Stuburiniai susiformavo gėluose vandenyse prieš 450 mln. m. (seniausieji stuburiniai – šarvaodžiai). Greitai plačiai paplito ir jūrose, prisitaikė gyventi įvairiuose vandenyse (ir prie sezoninio deguonies trūkumo). Tai padėjo atsirasti plaučiams. Prieš 300 mln. m. kartu su nariuotakojais pradėjo plisti ir sausumoje. Pirmieji sausumos stuburiniai buvo varliagyviai (seniausieji jų – ichtiostegos). Kita sausumos stuburiniai evoliucijos pakopa buvo mezozojuje vyravę ropliai. Iš jų juros periode kilo paukščiai, triase – žinduoliai.
2005
1758