studeñtų korporãcijos, studentų organizacijos, kuriamos ideologiniu, kilmės (tautybės arba regiono), specialybės, etiniu pagrindu.
Tikslas
Studentų korporacijų tikslas – ugdyti narių (korporantų) profesinius įgūdžius, tautinę savimonę, rūpintis ekonominiais ir kultūriniais reikalais (dažnai – ir auklėjimu), šviesti visuomenę.
Skiriamieji ženklai
Studentų korporacijos skiriamieji ženklai – korporantų dėvimos spalvotos kepuraitės, ryšimos perpetinės juostos, ženkliukai.
Nariai
Korporantai dažniausiai skirstomi į kandidatus (junjorus), tikruosius narius (senjorus) ir filisterius (baigusius universitetą); studentų korporacijos nariu dažniausiai tampama visam gyvenimui.
Istorija
Pirmoji studentų korporacija 1815 įsteigta Jenoje, 1828 įkurta Dorpate (dabar Tartu), 19 a. ketvirtame ketvirtyje studentų korporacijų radosi daugelyje Vokietijos universitetų, 1910 – Vienoje, po 1918 – Varšuvoje, Krokuvoje, Lvove ir kitur.
Lietuvos studentų korporacijos
Lietuviai studentai pirmąją korporaciją Fraternitas Lithuanica (iniciatorius V. Nagevičius) 1908 įsteigė Sankt Peterburge.
Nuo 1922 studentų korporacijos buvo kuriamos Lietuvos universitete, vėliau – ir kitose aukštosiose mokyklose. Studentų korporaciją leista steigti ne mažiau kaip 25 nariams. 1922–40 Lietuvoje veikė daugiau kaip 50 studentų korporacijų. 1937 daugiausia jų (37) veikė Vytauto Didžiojo universitete. Didžiausia tada buvo studentų tautininkų studentų korporacija Neo‑Lithuania (įkurta 1922; 341 narys), 1929 nuo jos atsiskyrė moterų studentų korporacija Filiae Lithuaniae. Veikė mažesnių studentų korporacijų: Šarūnas (įkurta 1929), Romuva (įkurta 1930), Lietuva, Vytis (abi įkurtos 1932). Studentų ateitininkų sąjungos padaliniai buvo studentų korporacijos: vyrų – Kęstutis (įkurta 1927), medikų – Gaja (įkurta 1928), teisininkų ir ekonomistų – Justitia (įkurta 1931), teisininkių ir ekonomisčių – Fideles Justitiae, technikų vyrų – Grandis (abi įkurtos 1932). Studentų draugijos Varpas padaliniai buvo varpininkų vyrų studentų korporacija Žalgiris (įkurta 1928), moterų – Rimtis (įkurta 1933), medikų – Ąžuolas (įkurta 1932). Veikė fakultetų studentų korporacijų: medikų vyrų – Fraternitas Lithuanica (įkurta 1926), medikių moterų – Patria (įkurta 1931), technikų vyrų – Plienas (įkurta 1931). Latviai studentai 1927 įkūrė korporaciją Sudrabenia, žydai 1928 – Herclia, Hasmonea, 1930 – Batamia, lenkai 1928 – Lauda, rusai 1931 – Ruthenia. Iš Žemaitijos kilę studentai 1929 ir 1930 įkūrė studentų korporaciją Samogitia ir Filiae Samogitiae, užnemuniečiai 1931 – Sudavia ir Virgines Sudaviae, iš Vilniaus krašto atvykę lietuviai 1932 – Vilnija. Žemės ūkio akademijoje veikė korporacija Jaunoji Lietuva (įkurta 1924), Klaipėdos prekybos institute – Herkus Montė (įkurta 1937), Gintaras, Granitas (abi įkurtos 1938).
Studentų korporacijos rengdavo šventes, pobūvius, pasilinksminimus, pirmakursių krikštynas, paskaitas, literatūrinius vakarus, koncertus, rūpinosi savišalpa, turėjo bendrabučių, valgyklų. SSRS okupavus Lietuvą, studentų korporacijos buvo uždarytos, daug jų narių ištremta, kalinta, žuvo. 1944 į Vakarus pasitraukę nariai dalies studentų korporacijų veiklą atnaujino Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kai kurios studentų korporacijos (Fraternitas Lituanica, Neo‑Lithuania, Plienas, Kęstutis ir kitos) atkurtos Lietuvoje, įkurta naujų (1998 Kauno technologijų universitete – Tautito, 2001 Vilniaus universitete – RePublica, Vytauto Didžiojo universitete – Signum).