stupininkai, stiltai (gr. stylitēs < stylos – stulpas), Rytų krikščionių vienuoliai atsiskyrėliai, praktikavę kraštutinį asketizmą gyvendami ant stulpo (iš čia pavadinimas) ar kolonos. Stulpininkų pradininkas – Simonas Stulpininkas (5 amžius). Jo sekėjų buvo gausu Sirijoje ir Palestinoje. Manoma, pirmasis jų šv. Danielius Stulpininkas gyveno ant stulpo šalia Konstantinopolio. 6 a. ant vadinamojo Mons Mirabilis (Stebuklingojo kalno) prie Antiochijos gyveno stulpininkas Simonas Jaunesnysis (išplitus jo kultui stulpininkų askezę perėmė monofizitai). Šv. Alipijus Stulpininkas (6 a.) prie Adrianopolio Paflagonijoje ant stulpo išstovėjo 53 metus, nebepajėgdamas stovėti, likusią gyvenimo dalį gulėjo ant šono. 10 a. ant Olimpo kalno gyveno stulpininkas šv. Lukas Jaunesnysis. Būta ir moterų stulpininkių. Ilgainiui ant stulpo kartais būdavo pastatoma trobelė nuo saulės ir lietaus, kiti stulpininkai (daugiausia monofizitai) gyveno stulpe. Stačiatikiai stulpininkų askezę praktikavo iki 1461. Šią asketizmo formą bandyta įdiegti ir Vakaruose, bet neprigijo.
2182