stuomuõ, stomuõ, trvalaktė, naminės drobės gabalas. Paprastai apie 2 m ilgio. Iš audeklo rietimo stuomuo būdavo atmatuojamas per į abu šonus ištiestų rankų ilgį arba drobės galai nuo pečių nuleidžiami į priekį ir užpakalį maždaug iki kelių ar žemiau jų. Valstiečiai iš stuomens siuvo moteriškus ir vyriškus marškinius. Stuomuo minimas 17 amžiaus šaltiniuose kaip marčios dovana vyro giminaičiams. 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje Lietuvoje plonos lininės drobės stuomenys buvo viena vertingiausių jaunosios ir jaunajai teikiamų vestuvinių dovanų. Jaunoji dovanojamą stuomenis uždėdavo ant pečių piršliui, svočiai, kraitvežiams, ją pasitinkantiems anytai ir šešurui. Per užgėras stuomenis jaunajai dovanodavo motina, tetos, dėdienės ir kitos turtingesnės vestuvininkės. Neturtingos jaunosios kartais vietoj stuomenų dovanodavo rankšluosčius.
2273