Stuttgarto lietùviai
1945 pradžioje lietuvių apsigyveno Stuttgarte veikusiose DP stovyklose. Apie 200 lietuvių Stuttgarto priemiesčiuose Bad Cannstatte ir Fellbache įsikūrė karui pasibaigus; beveik visi (180) buvo aukštosios technikos mokyklos studentai. Fellbache įkurta Lietuvių tremtinių bendruomenės (nuo 1950 Vokietijos lietuvių bendruomenė) apylinkė, veikė leidyklos Lux ir Patria (1947–49 išspausdinta 21 lietuviška knyga), 1947–48 leistas žurnalas Tėvynės sargas. 1952 Stuttgarto apylinkių lietuviams prisijungus prie Vokietijos lietuvių bendruomenės Stuttgarto apylinkės, ši turėjo 400 narių, 1956 – 224 narius. 20 a. 6–7 dešimtmetyje veikė lietuvių mokykla (įkurta 1953, turėjo 19 mokinių), Pabaltijo moterų tarybos lietuvių atstovybės klubas (įkurtas 1954), šalpos komisija, tautinių šokių grupė. Lietuvių sielovada rūpinosi kunigai A. Butkus, A. Bunga, J. Petraitis, K. Senkus.
Lietuviška veikla pagyvėjo 20 a. pabaigoje Stuttgarte ir apylinkėse įsikūrus naujai atvykusių lietuvių. Vokietijos lietuvių bedruomenės Stuttgarto apylinkė (Štutgarto lietuvių bendruomenė, 1996–2011 pirmininkas Lotharas Klaffsas, 2011–15 Sandra Petraškaitė-Pabst, 2020 Karolis Ginutis) rengia susitikimus, tautinių ir religinių švenčių minėjimus. 2011 įkurta lituanistinė mokyklėlė Traukinukas (nuo 2014 vadovė Sandra Petraškaitė-Pabst). Nuo 2014 veikia lietuvių tautinės muzikos ansamblis Ridigdo (vadovas Juozas Vasiliauskis). 2017 įkurta Palaimintojo Jurgio Matulionio tikinčiųjų grupė, kunigas Virginijus Grigutis aukoja šv. Mišias.
-Stuttgart; -Štutgarto lietuviai