styga

stygà, plona, lanksti, stipriai įtempta gija, kurios tankis tolygiai pasiskirstęs visu jos ilgiu. Sutrikdžius stygos pusiausvyrą (pvz., nestipriai sudavus per ją) sužadinami skersiniai virpesiai (pvz., muzikos instrumentų stygos). Matematiškai bet kokie stygos virpesiai išreiškiami kaip jos savųjų harmoninių virpesių sumos kombinacija. Jų dažnis f priklauso nuo stygos ilgio l, skerspjūvio ploto S, įtempio T, tankio ρ ir nuo galų tvirtinimo. Stygos su nepaslankiai įtvirtintais galais savųjų virpesių dažnis reiškiamas lygtimi: f_n = $\frac{n}{2l}\sqrt{\frac{T}{\rho S}}$; čia n = 1, 2, 3… sveikasis skaičius, rodantis stygos virpesių harmonikos numerį. Žemiausias stygos virpesių dažnis vadinamas pagrindiniu tonu, aukštesni – harmonikomis arba virštoniais. Virpant stygai joje visada susižadina pagrindinis tonas ir keli virštoniai, bet virštonių intensyvumas didėjant eilės numeriui n sparčiai mažėja. Stygos skambėjimą lemia pagrindinis tonas, o skambėjimo tembrą – virštoniai.