stỹgų teòrija, superstỹgų teòrija, tiria panašių į stygas reliatyvistinių objektų, kurių vibracinės modos atitinka elementariąsias daleles, t. y. vadinamųjų kvantinių stygų, sąveikos dinamiką. Plėtojant stygų teoriją siekiama sukurti kvantinę gravitacinio lauko teoriją ir bendromis lygtimis aprašyti visas sąveikos jėgas. Stygų teorijos įvairios versijos formuluojamos įvairių dimensijų erdvėse. 21 a. pradžioje populiariausia vienijanti teorija vadinama M teorija, arba Visko teorija (angl. Theory of Everything). Ji remiasi supersimetrijos principu, kai kiekviena sukinio s dalelė turi partnerį superdalelę, kurios sukinys dydžiu 1/2 skiriasi nuo reikšmės s. Naudojamasi 11 matmenų erdvėlaikiu ir numatoma, kad jame egzistuoja vienmačiai dariniai – stygos bei daugiamačiai dariniai – branos (membranos). Bet kuri elementarioji dalelė (žinoma ar dar neatrasta) yra šių darinių judėjimo tam tikra būsena. Stygų teorijos erdvėlaikio koordinates nusako abstraktūs matematiniai dydžiai, su kuriais veiksmai yra gerokai sudėtingesni, negu veiksmai su keturmačio erdvėlaikio koordinates apibūdinančiais dydžiais. Stygų teorija yra bendresnė teorija negu kvantinės lauko teorijos standartinis modelis, kuris remiasi keturmačiu erdvėlaikiu ir neaprašo gravitacinės sąveikos, o silpnąją ir stipriąją sąveikas nagrinėja atskirai. Iki 2014 eksperimentais patvirtintos tik standartinio modelio išvados, o tiesioginio stygų teorijos išvadų patvirtinimo negauta, nes teorijos efektai gali pasireikšti tik esant labai didelėms energijoms, todėl stygų teorija laikoma hipotetine.
2469