suahèlių kalbà, kisuahèli priklauso Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimos Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantų kalboms. Labiausiai išplitusi bantų kalba Afrikoje. Apie 2,5–5 mln. žmonių (daugiausia Tanzanijoje) vartoja kaip gimtąją, apie 50–70 mln. Tanzanijos, Kenijos, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandos, Ruandos, Burundžio, Somalio, Komorų, Mozambiko gyventojų – kaip antrąją kalbą. Valstybinė kalba (kartu su anglų kalba) Tanzanijoje, Kenijoje, Ugandoje. Rytų ir Vidurio Afrikos prekybos tarptautinė kalba. Nuo 2004 Afrikos Sąjungos viena iš 6 oficialiųjų kalbų. Turi daug dialektų. Bendrinė kalba susiformavo Zanzibaro dialekto (kiungudža) pagrindu. Artima makvių, mvanių, komorų ir kitoms bantų kalboms. Manoma, 9–12 a. pradėjo formuotis kaip atskira kreolinė kalba sumišus vietiniams bantų dialektams, patyrusiems stiprų arabų kalbos poveikį. Nuo kitų bantų kalbų skiriasi supaprastėjusia gramatine sandara. Neturi fonologinių tonų. Suahelių kalba agliutinacinė su fleksinėms kalboms būdingais bruožais. Būdinga 5 balsių ir 28 priebalsių fonetinė sistema. Išlaikė 15–18 semantinių gramatinių daiktavardžio klasių (iš viso buvo 22), kurių formalus rodiklis – priešdėlis (lokatyvo klasės reiškiamos priesaga). Veiksmažodžiui būdingos gramatinės asmens, skaičiaus, klasės, laiko, veikslo, nuosakos, neigimo, reliatyvumo kategorijos. Leksikoje gausu skolinių iš arabų ir anglų kalbų. Dažniausia sakinio struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Seniausi rašytiniai literatūros paminklai iš 18 a. parašyti arabų raštu. 19 a. viduryje sukurtas raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu. 19 a. pabaigoje parengta žodynų, gramatikų, į suahelių kalbą išversta Biblija (1891).
85