Subačiaus herbas
Subãčius, miestelis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietryčius nuo Subačiaus miesto; parapijos centras. 113 gyventojų (2021). Pro miestelį teka Viešinta. Plentai į Subačiaus miestą, Viešintas, Kupiškį, Raguvėlę. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (pastatyta 1884). Į vakarus nuo Subačiaus yra Ilčiūnų žydų žudynių vieta ir kapai bei Ilčiūnų pilkapynas (Milžinų kapai).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1582 M. Strijkovskio Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kronikoje. 1590 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Vaza Subačiaus miestelį, tuomet vadintą Kumpininkais, atidavė valdyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkui Jeronimui Valavičiui, tais metais jis pastatė pirmąją bažnyčią. 1645 Subačius gavo prekybos privilegiją. Miestelis nukentėjo per 17 a. vidurio karą. 1737 Subačiuje surašyta 19 sodybų, smuklė ir malūnas. 1765 inventoriuje vadinamas miestu, jame buvo 27 dūmai. Nuo 1777 veikė parapinė mokykla. 1806 ir 1881 degė. 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla.
Subačius
19 a. antroje pusėje–20 pradžioje Subačius buvo valsčiaus centras. 1869 buvo 45 gyvenamieji namai, vandens malūnas, vyko 2 prekymečiai. Nuo 19 a. pabaigos Subačių ėmė stelbti Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietė. Nuo 1908 veikė Blaivybės ir Šviesos draugijos (ši rengė viešus vakarus su vaidinimais) skyriai. 20 a. 3–4 dešimtmetyje buvo vaistinė, kooperatyvas Artojas, Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo skyrius, smulkaus kredito ir žemės ūkio draugijos, pieninė, malūnas su lentpjūve. Veikė pavasarininkai, šauliai, tolstojininkai (neilgai), kairioji švietimo draugija (vėliau prisidėjo prie jaunimiečių, 1933 uždaryta). 1899 miestelyje gimė P. Skardžius (išlikęs jo gimtasis namas). SSRS okupacijos metais Subačius buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė. 2023 patvirtintas Subačiaus herbas. 1833 buvo 322, 1897 – 840, 1923 – 680, 1959 – 319, 1970 – 352, 1979 – 374, 1989 – 226, 2001 – 194, 2011 – 149 gyventojai.
-Kumpininkai