subálpinė augalijà, kalnų augalijos juosta. Užima tarpinę padėtį tarp kalnų miškų ir alpinės augalijos juostų. Subalpinė augalija būdinga daugeliui kalnų, esančių vidutiniškai šilto ir atogrąžų klimato juostose. Subalpinės augalijos susidarymą lemia edafinės sąlygos: tolygus kritulių pasiskirstymas per metus, stora sniego danga, didelė oro drėgmė, žema temperatūra ir stiprūs vėjai. Augalų įvairovė priklauso nuo kalnų geografinės padėties, šlaitų orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu ir jų statumo, dūlančių uolienų ir susidarančių dirvožemių cheminės sudėties. Vyrauja uolėtžemiai ir pradžiažemiai. Būdingos 4 tipų augalų bendrijų grupės: retų žemaūgių medžių, krūmynų ir gulsčių medelių, tyrulynų ir aukštųjų žolių bendrijos. Retų žemaūgių medžių bendrijas sudaro žemiau esančiai miškų juostai būdingi neaukšti medžiai. Krūmynų ir gulsčių medelių bendrijose auga pušys, kadagiai, beržai, rododendrai. Tyrulynų bendrijose vyrauja krūmokšniai (daugiausia erikinių šeimos, karklai), gausu miglinių ir vikšrinių šeimų augalų. Aukštųjų žolių bendrijose gausu astrinių, rūgtinių, vėdryninių ir kitų šeimų augalų.
849