Subártonių miška yra Alytaus ir Varėnos rj. savivaldybių teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Merkinės, Nemuno dešiniajame krante. Plotas 6000 ha, mišku apaugę 5310 hektarų. Susideda iš Subartonių, Makniūnų, Netiesų, Veismūnų, Pelekiškės ir Gudaraisčio miškų.
29 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioniniam padaliniui (iki 2018 priklausė Druskininkų ir Alytaus miškų urėdijoms), kiti miškai – privatūs. Per miškus teka Nemuno intakai Apsingė (su intakais Kempe, Netiesa) ir Strauja (su intaku Gelovine). Masyve yra arba su juo susisiekia 20 ežerų; didesnieji: Apsingės, Gelovinio, Gilšės, Ilgio, Kozamkėlio, Laujos, Pakelinio. Reljefas – smėlėta lyguma su negausiomis kalvelėmis ir įlomėmis. Miško augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo. 38 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 36 % vandenų apsauginiai III grupės, 23 % ekosistemų apsaugos II grupės, 3 % rekreaciniai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 17 %. Pušynų yra 60 %, eglynų 21 %, beržynų 11 %, drebulynų 3 %, juodalksnynų ir ąžuolynų po 2 %, liepynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 50 %, bręstantys 17 %, brandūs 7 %. Medynų vidutinis amžius 65 m., bonitetas I,5, skalsumas 0,74, tūris 274 m3/ha, metinis prieaugis 6,7 m3/ha.
Subartonių miškas
Didžioji masyvo dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Miškuose gausu miško uogų, grybų, auga vaistiniai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai, yra gamtos ir kultūros paveldo objektų: Zakavolių (Vitkausko) kadagys, Netiesų ąžuolas, Subartonių ąžuolynas, Subartonių (Balyno) piliakalnis, Šarūno kalnas, Netiesų ežeriukai ir skardžiai, Gilšės ežeras, Pastraujos sala, pokario Lietuvos partizanų ir II pasaulinio karo sovietų partizanų žeminės, Subartonių kapinės su V. Krėvės kapaviete, senovės Maksimonių stovyklavietės ir gyvenvietė. Miškuose yra 22 miško buveinės (plotas 81 ha).
2355