subdukcijos shema: a – vandenyninės plutos panirimas po kita vandenynine pluta, b – vandenyninės plutos panirimas po žemynine, c – žemyninės plutos panirimas po kita žemynine; 1 – astenosfera, 2 – litosfera, 3 – vandenyninė pluta, 4 – povandeninis lovys, 5 – salų lankas, 6 – žemyninė pluta, 7 – vulkaninis lankas, 8 – kalnagūbris, 9 – plokščiakalnis, 10 – senoji vandenyninė pluta
subdùkcija (lot. subduco – traukiu, išimu), geodinaminis procesas – viena litosferos plokštė panyra po kita. Skiriami keli subdukcijos tipai. Po senesne ir tankesne litosferos plokštės vandenynine pluta nyra jaunesnė ir lengvesnė kitos plokštės vandenyninė pluta (pav., a). Prieš panirdama ji išlinksta, vandenyno dugne susidaro povandeninis lovys (pvz., Marianų lovys Ramiajame vandenyne). Nirdama gilyn plokštė įkaista, pradeda lydytis, po vandeniu išsiliejusi magma virš subdukcijos zonos suformuoja ugnikalnius – vulkaninių salų lankus (Japonijos, Indonezijos); ryškiausia šio tipo subdukcijos zona Ramiajame vandenyne dar vadinama Ugnies žiedu. Kai vandenyninė pluta nyra po žemynine (pav., b), jai išsilenkus povandeninis lovys susidaro žemyno pakraštyje. Lydantis plokštei kylanti magma išsilieja per ugnikalnius, žemyno pakraštyje susiformuoja vulkaninis (magminis) lankas. Iš ugnikalnių, kietų magmos kūnų ir susiraukšlėjusių, dislokuotų žemyno pakraščio uolienų susidaro priekrančių kalnagūbriai (pvz., Kordiljeros). Kai susiduria dvi žemyninės plokštės (pav., c; kolizija), plokščių pakraščiai trūkinėja, raukšlėjasi, kyla arba leidžiasi žemyn, susidaro aukšti kalnagūbriai (pvz., Himalajai). Subdukcijos zonose vyksta žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, kinta (metamorfizuojasi) uolienos.
1417