subjektyvizmas

subjektyvzmas (lot. subjectivus – būdingas subjektui), filosofinė nuostata, kad bet koks požiūris, nuomonė ar vertinimas yra subjektyvus, t. y. priklauso nuo asmens jausmų, lūkesčių, interesų, skonio, įpročio ar kitokio išankstinio nusistatymo, todėl neturi visiems privalomo objektyvaus galiojimo. Artimas reliatyvizmui, solipsizmui, priešingas objektyvizmui. Metafizinis subjektyvizmas sutampa su subjektyviuoju idealizmu. Etinis subjektyvizmas teigia, kad moralinės savybės neegzistuoja savaime kaip objektyvi tikrovė, bet priklauso nuo tam tikro individo vertinimo. Etinis subjektyvizmas gali būti skirstomas pagal tai, ar dorovinius sprendimus sukelia individo jausmai, ar mintys ir tikėjimas, ar jo vertinimai priklauso tik nuo asmeninių polinkių, ar yra bendri tam tikrai grupei, visuomenei. Vienas žymiausių etinių subjektyvistų D. Hume’as dorovės reiškinius kildino iš žmogiškų jausmų ir teigė, kad etika gali būti tik aprašomasis mokslas. G. E. Moore’o požiūriu, etinis subjektyvizmas yra logiškai prieštaringas: tas pats veiksmas gali būti laikomas doru ir blogu, pavyzdžiui, kai individas tam tikru klausimu pakeičia savo nuomonę.