hipis Woodstocko festivalyje (Bethelis, Niujorko valstija, 1969)
subkultūrà (sub… + kultūra), tam tikros visuomenės grupės žmonių socialinė, profesinė, etninė ar kita kultūra. Šiuos žmones vienija bendra pasaulėžiūra, elgsena, įsitikinimai, nuostatos, pomėgiai, socialinė padėtis ir kita. Tam tikros subkultūros nariais tampama perimant jos bruožus iš bendraamžių, tėvų, knygų, žiniasklaidos, interneto, taip pat autoritetais laikomų (dažnai įžymių) žmonių. Subkultūra formuojasi amžiaus, rasės, tautybės, socialinės klasės, lyties ar kitu pagrindu. Subkultūrai būdingi skiriamieji bruožai (pavyzdžiui, estetiniai, religiniai, politiniai, seksualiniai) padeda jos nariams atpažinti vienas kitą, išskirti save iš bendrosios kultūros, atsiskirti nuo kitų subkultūrų, gerinti savo reputaciją subkultūros viduje. Tam tikros subkultūros atstovai dažniausiai vieni kitus atpažįsta pagal specifinius formalius (pavyzdžiui, įvairios draugijos, klubai, asociacijos) ar neformalius (pavyzdžiui, gatvės gaujos) elgsenos, muzikinio skonio, aprangos, kalbėsenos požymius, bet gali ir neišsiskirti jokiomis išorinėmis ypatybėmis. Ryškesnes subkultūras yra sukūrę hipiai, bytnikai, pankai, nudistai (nudizmas), homoseksualai, anarchistai, nacionalistai (vadinamieji skustagalviai), repo , juodojo metalo muzikos atstovai ar gerbėjai ir kiti. Subkultūrą tiria antropologija, kultūrologija, sociologija. Subkultūros kultūrinė informacija ir vertybės kartais vadinamos subkultūriniu kapitalu (kultūrinis kapitalas) arba simboliniu kapitalu. Su vyraujančia kultūra save priešinanti ir jos vertybes atmetanti subkultūra vadinama kontrkultūra.
20 a. 6 dešimtmetyje D. Riesmanas (Jungtinės Amerikos Valstijos) teigė, kad dauguma žmonių (masės) pasyviai prisitaiko prie jiems komerciškai peršamų stilių ir vertybių, o subkultūros atstovai aktyviai ieško mažumos stiliaus ir jį interpretuoja kaip ardančias vertybes. D. Hebdige’as (Didžioji Britanija) veikale Subkultūra: stiliaus reikšmė (Subculture: The Meaning of Style 1979) teigė, kad subkultūra yra normalumo griovimas. Subkultūros dažnai vertinamos neigiamai, nes jos kritikuoja visuomenės vyraujančias normas ir standartus. Anot D. Hebdige’o, subkultūra vienija bendraminčius, kurie jaučiasi atstumti visuomenės dėl socialinių stereotipų, o buvimas tam tikros subkultūros nariais jiems leidžia plėtoti savo tapatybę.