submilimètrinė astronòmija, astronomijos šaka, tirianti kosminius elektromagnetinių bangų, kurių ilgis 0,3–1,0 mm, šaltinius. Šio ilgio bangas skleidžia maždaug 10–100 K temperatūros objektai. Ypač svarbu, kad šios bangos prasiskverbia pro aplinką, pro kurią neprasiskverbia optiniai spinduliai. Į šią bangų sritį t. p. patenka kosminė foninė (reliktinė) spinduliuotė iš Visatos struktūrų formavimosi pradžios. Žemės atmosfera, ypač vandens garai, sugeria šias bangas. Submilimetrinės astronomijos tyrimo objektai – molekuliniai debesys, žvaigždžių formavimasis juose, tarpžvaigždinės dujos ir dulkės tolimose galaktikose, galaktikų atsiradimas ir evoliucija. Teleskopai statomi aukštai kalnuose, keliami balionais, lėktuvais, įrengiami erdvėlaivių orbitose. Submilimetrinė astronomija plėtojama nuo 20 a. pabaigos.
906