subnúoma, nuomininko teisė pernuomoti išsinuomotą daiktą trečiajam asmeniui. Esant subnuomai atsiranda nauji sutartiniai santykiai – nuomininkas tampa nuomotoju subnuomininko atžvilgiu. Įstatymuose gali būti numatyti subnuomos ypatumai ar draudimai (pvz., gyvenamosios patalpos nuomininkas gali subnuomoti gyvenamąją patalpą gavęs ne tik nuomotojo, bet ir su nuomininku gyvenančių šeimos narių rašytinį sutikimą, negalima subnuomoti žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai nei numatyta žemės nuomos sutartyje). Subnuomoti nuomininkas gali esant rašytiniam nuomotojo sutikimui, išskyrus atvejus, kai nuomos sutartyje numatyta, kad subnuomoti nuomininkas gali ir be nuomotojo sutikimo (tokiu atveju jis privalo pranešti nuomotojui apie subnuomos sutarties sąlygas ir subnuomininką). Nuomotojas pagrįstai ir motyvuotai gali neduoti sutikimo subnuomoti išnuomotą daiktą.
Subnuomos terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą. Nustojus galioti nuomos sutarčiai negalioja ir subnuomos sutartis. Pripažinus subnuomos sutartį negaliojančia nuomos sutarties galiojimas nesibaigia. Nuomininkas subnuomos sutartimi negali suteikti subnuomininkui daugiau teisių nei jų turi pats pagal nuomos sutartį. Nuomininkas ir subnuomininkas gali numatyti tam tikrų pareigų vieni kitiems, neatsižvelgiant į pareigas pagal nuomos sutartį.
Nuomotojas gali reikalauti nutraukti subnuomos sutartį, jei subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalą nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Subnuomininkas gali pareikšti reikalavimus ir nuomotojui (nuomininko vardu), ir nuomininkui, jei jie netinkamai vykdo pareigas, tenkančias pagal nuomos sutartį.
Lietuvoje subnuomą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001).
528