subpoliarinis klimatas

subpoliãrinis klmatas, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subpoliarinių (subarktinės ir subantarktinės) geografinių juostų klimatas; tarpinis tarp vidutinių platumų ir poliarinio klimato. Šiaurės pusrutulyje – subarktinis klimatas, Pietų pusrutulyje – subantarktinis klimatas. Dėl skirtingo žemynų ir vandenynų pasiskirstymo Šiaurės pusrutulyje skiriami žemyninis ir jūrinis subpoliarinio klimato tipai, o Pietų pusrutulyje – tik jūrinis.

Subarktinio klimato juostoje balandžio–rugsėjo mėnesiais Saulės spinduliuotės balansas teigiamas, likusią metų dalį – neigiamas. Šiauriau poliarinio rato 1–2 mėn. trunka poliarinė diena (birželį–liepą) ir poliarinė naktis (gruodį–sausį), todėl Saulės spinduliuotės prietaka per metus yra netolygi. Žemyninio klimato srityse (Šiaurės Amerikos ir Eurazijos šiaurinėse dalyse) jos vidutinis intensyvumas birželį–liepą prilygsta subtropikų platumoms (150–250 W/m²), o jūrinio klimato srityse (Grenlandijos, Norvegijos, Barentso ir Beringo jūrose) siekia 60–150 W/m². Subantarktinio klimato juostoje vasarą (lapkritį–kovą) spinduliuotės balansas teigiamas, kitą metų dalį – neigiamas. Piečiau poliarinio rato iki 1 mėn. trunka poliarinė diena (gruodį–sausį) ir poliarinė naktis (birželį–liepą). Saulės spinduliuotė intensyviausia gruodžio–sausio mėnesiais (50–150 W/m²).

Klimato tipų žemėlapis (pagal W. Köppeną)

Žemyninis subpoliarinis klimatas

Žemyniniam subarktiniam klimatui (W. Köppeno klimato klasifikacijoje – vidutinio šalto klimato juostos Dw ir Df, sniego klimato juostos ET klimato tipai) būdingos šaltos ir ilgos žiemos, trumpos vasaros su šalnomis. Tik 1–3 mėn. vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Liepos mėnesio vidutinė temperatūra 10–16 °C, gruodžio–vasario mėnesiais žemynų vidinėse teritorijose nuo –40 iki –46 °C (žemiausia užregistruota –67,8 °C). Metinė oro temperatūros amplitudė siekia 60 °C (Jakutijos šiaurės rytuose – 65 °C). Kalnuose žiemą būdingos temperatūros inversijos (kylant į viršų temperatūra kyla po 2–2,5 °C/100 m). Per metus iškrinta 100–200 mm kritulių. Sniego danga laikosi 8–10 mėnesių. Musoninio tipo atmosferos cirkuliacija. Vasarą Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Azijoje vyrauja šiaurės vėjai, todėl atslinkusios arktinės oro masės dėl intensyvios Saulės spinduliuotės virš žemynų transformuojasi (įšyla) ir įgauna vidutinių platumų oro masių savybių. Žiemą vyraujanti pietų pernaša atneša žemynines vidutinių platumų oro mases, kurios atvėsusios įgauna arktinių oro masių savybių. Žiemą vyrauja anticiklonai, oras sausas ir giedras, todėl susidaro palankios sąlygos intensyviam spinduliniam žemės paviršiaus atvėsimui ir giliam pašalui (iki 100 m ir giliau).

Jūrinis subpoliarinis klimatas

Jūrinio subarktinio ir subantarktinio klimato (W. Köppeno klimato klasifikacijoje – sniego klimato juostos ET tipas) srityse vasarą vyrauja vidutinių platumų jūrinės, žiemą – žemyninės arktinės (antarktinės) oro masės. Būdinga intensyvi ciklonų veikla, stiprūs vakarų vėjai, sniego vėtros, rūkai, stiprus vėjinis bangavimas (bangų aukštis 2–10 metrų). Šiaurės pusrutulyje ciklonai daugiausia susidaro Islandijos ir Aleutų žemo slėgio srityse; Pietų pusrutulyje – ištisus metus aplink Antarktidą vyraujančioje subarktinėje depresijoje. Vasarą vidutinė oro temperatūra 1–8 °C, žiemą nuo –1 iki –20 °C. Vidutinė metinė oro temperatūros amplitudė iki 20–25 °C. Per metus iškrinta 250–500 mm kritulių, daugiausia sniegas.

1163