šubrãvcai (lenk. szubrawcy), nenáudėliai, liberali inteligentų organizacija, 1817–22 veikusi Lietuvoje. Įkurta Vilniuje Vilniaus universiteto profesorių, kitų inteligentų iniciatyva. Priklausė 30 narių (žymiausi: profesoriai A. Sniadeckis, L. Borovskis, universiteto adjunktas K. Kontrimas, gydytojas J. Šimkevičius, rašytojai J. Chodzka-Boreika, I. Chodzka, istorikas M. Balinskis, publicistas I. E. Lachnickis).
1819 04 išleista draugijos programa ir įstatai – vadinamasis Šubravcų kodeksas. Šubravcai per spaudą išjuokė dvasininkų ir bajorų konservatizmą, skelbė kovą tamsuoliškumui, piktnaudžiavimui kilme, visuomenės prietarams ir ydoms. Buvo dvi grupės: miestiečių (vadinamieji urbanai; draugijos branduolys) ir kaimiečių (vadinamieji rustikanai; žemesnioji grupė, kuri palaikė ryšį su branduoliu per rinktus globėjus). Šubravcų, daugiausia rustikanų, elgesiui prižiūrėti buvo renkami cenzoriai. Draugijos nariai privalėjo dalyvauti literatūrinėje veikloje ir materialiai remti draugijos spaudą. 1816–22 leido satyrinį laikraštį Wiadomości Brukowe. Laikraštis ir draugija Rusijos imperijos valdžios 1822 uždaryti.
šubravcų laikraščio Wiadomości Brukowe nr. 1 (1816 08 21; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
1781
-Šubravcų kodeksas; -urbanai; -rustikanai