subsidiarióji atsakomýbė (lot. subsidiarius – pagalbinis, rezervinis), civilinėje teisėje – teisinės atsakomybės rūšis, kai įstatymu ar sutartimi nustatyta papildoma kito asmens atsakomybė kreditoriui, jei pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Subsidiariosios atsakomybės dydis negali viršyti pagrindinės atsakomybės dydžio. Kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam asmeniui (pvz., bendraskoliui, laiduotojui), jei jau buvo kreipęsis su tokiu reikalavimu į pagrindinį skolininką, o šis atsisakė atlyginti nuostolius arba per tam tikrą terminą neatsakė į pareikštą reikalavimą. Kreditorius negali reikalauti atlyginti nuostolius iš subsidiariai atsakingo asmens, jei savo reikalavimą gali patenkinti įskaitydamas priešpriešinį pagrindinio skolininko reikalavimą.
Subsidiariai atsakingas asmuo privalo įspėti pagrindinį skolininką apie ketinimą atlyginti kreditoriui nuostolius, turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauti iš pagrindinio skolininko to, kas iš jo buvo išieškota. Jei subsidiariai atsakingam asmeniui pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, jis turi patraukti dalyviu byloje ir pagrindinį skolininką (priešingu atveju pagrindinis skolininkas atgręžtinio reikalavimo tvarka subsidiariam asmeniui galės pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų turėjęs teisę reikšti kreditoriui).
Lietuvoje subsidiariąją atskomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001).