subsdija (lot. subsidium – pagalba, parama), neatlygintina ir negrąžintina piniginė parama, valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama dalinio finansavimo pagrindais žemesnio lygio valdžios institucijoms, ūkio šakoms, bendrovėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsienio valstybėms. Subsidijos tikslas – finansiškai paremti ją gaunančius subjektus ir jų ekonominę veiklą taip, kad ji atitiktų valstybės vykdomą ekonominę politiką. Subsidijos gali, pavyzdžiui, skatinti tam tikrų prekių gamybą ir eksportą, naujų įmonių ir ūkio šakų plėtrą ir investicijas į jas, sumažinti pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų (maisto, vaistų ir kitų) kainas vartotojams, palaikyti nepelningų, bet šalies ekonomikai svarbių įmonių ir ūkio šakų veiklą, kompensuoti jų patiriamas išlaidas, skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas, remti nedirbančių asmenų įsiliejimą ar grįžimą į darbo rinką, padėti gyventojams įsigyti būstą ir kita.
LIETUVOJE subsidija darbo vietoms steigti teikiama darbdaviams, kurie kuria naujas darbo vietas ar pritaiko esamas prie asmens negalios ir įdarbina asmenis pagal neterminuotą darbo sutartį, taip pat savo verslą pradedantiems neįgaliesiems darbo vietai sau įsisteigti. Darbdaviams, įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamą asmenį (pavyzdžiui, neįgalųjį, motiną ar tėvą, auginantį neįgalų vaiką iki 18 metų, ilgalaikį bedarbį), už tokį darbuotoją mokama darbo užmokesčio subsidija. Subsidija būsto paskolos daliai padengti teikiama paskolų gavėjams – nedarbingiems, iš dalies darbingiems, turintiems specialiųjų poreikių, šeimoms, kuriose yra asmuo, pripažintas nedarbingu, iš dalies darbingu ar turinčiu specialiųjų poreikių.
2708