substancija

substáncija (lot. substantia – būtis, esmė), filosofijos sąvoka, reiškianti esminę ir savarankišką daikto ar reiškinio ypatybę, kuri išlieka pastovi, net jei daikto ar reiškinio savybės kinta ar išnyksta. Priešinga akcidencijai, atributui. Platesne prasme substancija reiškia būtį ar tai, kas sudaro būties esmę. Kartais vartojama kaip materijos sinonimas. Senovės graikų kalbos žodžio hypostasis, aptinkamo ankstyvųjų krikščionybės teologų ginčuose apie tikrąją Jėzaus Kristaus prigimtį, vertinys. Filosofinė doktrina, teigianti vieną substanciją, vadinama monizmu, dvi – dualizmu, daug – pliuralizmu. Aristotelis turėjo daug įtakos substancijos sampratai. Anot jo, substancija (ousia) yra daikto esmė, jo kitimų pagrindas ir pagrindinė būtį aprašanti kategorija (jų iš viso – dešimt). Substanciją sudaro jos dalių – materijos ir formos – vienovė. Aristotelis skyrė pirmines (individualias) ir antrines (rūšines) substancijas. Vidurinių amžių filosofijai būdinga dvasinės ir kūniškos substancijos perskyra. Jos atstovai plėtojo Aristotelio substancijos sampratą spręsdami universalijų klausimą. R. Descartes’as skyrė tris substancijas: materialius kūnus, sielas ir Dievą (pati aukščiausia substancija). Substancija yra B. Spinozos metafizikos svarbiausia sąvoka, ją tapatino su Dievu ir gamta, apibūdino kaip savęs pačios priežastį. Anot B. Spinozos, substancijos pagrindinės savybės (atributai) – mąstymas ir tįsumas, substancija yra nedali, vienintelė, bet turi daug išraiškų. G. W. Leibnizas substanciją tapatino su monadomis, metafizinės sistemos elementais. Empirizmo filosofija kritikavo substancijos sąvoką. J. Locke’as laikė ją neaiškia ir tuščia. G. Berkeley neigė materialios substancijos egzistavimą. D. Hume’as neigė ir materialiąją, ir dvasinę substanciją. D. Hume’o požiūriu, jeigu neįmanoma substancijos suvokti juslėmis, tai jos ir nėra. I. Kanto nuomone, substancija nėra esminė objektyvaus pasaulio ypatybė, bet žmogaus suvokimo struktūros išraiška. Pozityvizmo filosofija atmetė substancijos sąvoką. Pasak B. Russello, substancija yra metafizinė klaida, atsiradusi taikant sakinio struktūrą pasaulio sandarai apibūdinti.