subtròpinės júostos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių geografinės juostos, esančios tarp tropinių ir vidutinių platumų geografinių juostų. Subtropinių juostų ribos priklauso nuo klimatinio poliarinio fronto padėties vasarą ir žiemą.
Būdingas subtropinis klimatas, sezoninė oro masių kaita: vasarą vyrauja tropinės, žiemą – vidutinių platumų oro masės. Pagal gamtinį kraštovaizdį ir augaliją skiriamos subtropinių juostų zonos: drėgnųjų miškų, mediteraninių kietalapių miškų ir krūmynų, sezoniškai drėgnų (musoninių) miškų, miškastepių, stepių, pusdykumių ir dykumų. Kalnuose yra miškų ir pievų (drėgnose srityse) arba miškų, kietalapių retmiškių ir stepių (sausose srityse) vertikaliosios zonos. Didelė klimato, augalijos ir dirvožemio įvairovė. Šilto ir drėgno subtropinio klimato srityse, kur kritulių iškrinta daugiau negu išgaruoja drėgmės, susidaro aliuminžemiai, rūgštžemiai, blizgažemiai, geležaliuminžemiai, periodiškai drėgnų subtropikų srityse – geltonžemiai, plytžemiai, stepėse – juodžemiai ir kaštonžemiai, dykumose ir pusdykumėse – druskožemiai, sūrožemiai, kalciažemiai, smėlžemiai, gipsažemiai. Vandenynuose vertikalioji cirkuliacija silpna, mažai deguonies, planktono ir žuvų.
Klimato juostų žemėlapis (pagal Borisą Alisovą)
1163