Sudãno dail
mažosios katės galvos pavidalo pypkė (terakota, kaolinas, kailis, Barbier‑Muellerio muziejus Ženevoje)
Šalies centrinėje dalyje esančioje El‑Koco vietovėje (netoli Chartumo) aptikta mezolito ir neolito laikotarpio (7900–6700 pr. Kr.) Chartumo kultūros dirbinių (kvarciniai mikrolitai, banguotiniu ornamentu puošta keramika, karoliai iš stručio kiaušinio lukšto). Išliko neolito statulėlių, keramikos, uolų piešinių, papuošalų. Šiaurės Sudano arabų liaudies dailei būdinga filigraniniai vario ir sidabro kalstiniai, odos, kaulo, rago dirbiniai, Pietų Sudane gyvenančių negridų tautų liaudies dailei – pinti įvairūs dirbiniai. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Sudano menui turėjo įtakos senovės Egipto kultūra, pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų pradėjo klostytis vietinė dailė, turinti Egipto, senovės Romos, Indijos meno bruožų. Šalyje įsigalint krikščionybei (6 a.), dailė tapo artima koptų menui. Plito medinės drožinėtos skulptūros, ritualinės figūrėlės, šokių kaukės iš moliūgų. Dailėje susiliejo Afrikos ankstyvųjų amžių, Artimųjų Rytų, t. p. krikščionių ir musulmonų meno tradicijos.
Dailė nuo 20 amžiaus vidurio
1945 Chartume britai įkūrė Dizaino mokyklą. Dauguma šios mokyklos dailininkų vėliau įgijo išsilavinimą Didžiojoje Britanijoje ir Europos kitose šalyse, grįžę po studijų jie populiarino Vakarų Europos dailei būdingas raiškos priemones. 20 a. viduryje susiklostė dailės nacionalinė mokykla, plėtojanti Vakarų Europos ir vietinės dailės tradicijas. Grafikos kūrinių sukūrė A. M. Shibrain (g. 1932), I. el‑Salahi (g. 1930). Nutapyta paveikslų, sukurta grafikos kūrinių šalies istorijos, kultūros, nepriklausomybės kovų, afrikiečių buities, švenčių, papročių temomis. Žymesni menininkai: O. Vakialla (1925–2007), M. A. Abdulla, T. el Sir Achmedas (abu g. 1933), Š. Rahimas (g. 1935), A. I. M. Nuras (g. 1936), S. M. Matti (g. 1938), K. I. Išak (g. 1939), M. Chalifa (g. 1941), M. O. Bušara, S. A. Mašamunas (abu g. 1946).
2271
Sudano kultūra