Sudano gamtinis žemėlapis
Sudano kraštovaizdis
Takos kalnai
Artuno krateris Bayudos dykumoje (kraterio ežeras – druskos šaltinis)
kalnų kraštovaizdis
Barkalio kalnai prie Nilo
Nilas (trečioji slenksčių kaskada)
šmėlio audra (Chartumas)
Sudãno gamtà
Reljefas
Sudano vidurinę dalį užima Kordofano plynaukštė (dažniausias aukštis 500–1000 metrų). Sudano šiaurėje yra Libijos ir Nubijos smėlingosios ir akmeningosios dykumos, vakaruose – Darfuro plynaukštė (joje yra Sudano aukščiausia viršūnė – 3071 m, užgesęs Maros ugnikalnis), rytuose – Etiopijos kalnyno šakos, šiaurės rytuose – Raudonosios jūros pakrantės kalnai. Tarp kalnų ir Raudonosios jūros plyti siaura (30–40 km) pakrantės žemuma, tarp Baltojo ir Mėlynojo Nilo – plati al Džaziros lyguma. Sudano teritorija užima Afrikos platformos šiaurės rytinę dalį. Jos kristalinis pamatas yra šalies šiaurės rytiniame paviršiuje.
Klimatas
Sudano klimatas tropinis žemyninis. Šiaurinėje dalyje aukščiausia oro temperatūra nuo 25–28 °C (sausį) iki 39–42 °C (kartais iki 50 °C, birželį), žemiausia – nuo 8–14 °C iki 25–26 °C; prie Raudonosios jūros – 19–29 °C. Sudano vidurinėje ir pietinėje dalyje aukščiausia temperatūra nuo 24–32 °C (sausį) iki 38–42 °C (gegužę), žemiausia – nuo 9–16 °C iki 22–27 °C. Per metus iškrinta nuo 10–20 mm kritulių Sudano šiaurėje iki 300–400 mm vidurinėje ir pietinėje dalyje. Lietingasis sezonas šalies vidurinėje dalyje būna liepą–rugpjūtį, šiaurinėje dalyje lyja rugpjūtį, prie Raudonosios jūros – spalį. Sudano šiaurinėje dalyje dažnas staigus dykumų vėjas (habubu).
Vidaus vandenys
Dauguma Sudano upių priklauso Nilo baseinui. Nilas teka per visą šalies teritoriją iš pietų į šiaurę. Pietinėje dalyje teka Baltasis ir Mėlynasis Nilas, ties Chartumu jie susijungia ir nuo tos vietos upė vadinama Nilu. Sudano šiaurinėje dalyje Nile daug krioklių, slenksčių, rėvų. Nilo didžiausi intakai (Atbara, Rahadas, Dindaras) prasideda Etiopijos kalnyne. Yra vadžių, daugiausia Sudano šiaurės rytinėje dalyje; jose vandens būna tik keletą, kartais keliolika dienų per metus (tik keletas jų prateka Nubijos dykumą ir pasiekia Raudonąją jūrą). Sudano šiaurinėje dalyje yra Nassero ežero pietinė dalis.
Dirvožemiai
Sudano rytuose vyrauja derlingi juodi tropiniai verstžemiai. Pietvakariuose, palei Centrinės Afrikos Respublikos sieną, yra geležaliuminžemių, Kordofano plynaukštėje vyrauja rausvi smėlžemiai, Darfuro plynaukštėje ir Nubos kalnuose – uolėti kalkžemiai. Šiaurėje daugiausia yra smėlingų ir akmeningų pradžiažemių, Nilo slėnyje – salpžemių.
Augalija
Pagal floristinį padalijimą Sudano šiaurinė dalis priklauso holarktinės karalystės Sacharos–Arabijos floristinei sričiai, kita teritorijos dalis – paleotropinės karalystės Sudano–Zambezės floristinei sričiai. Induočių augalų florą sudaro apie 3415 augalų rūšių (kartu su Pietų Sudanu), kurios priklauso daugiau kaip 1130 genčių, 170 šeimų. Daug endeminių rūšių, priklausančių alavijo, braivėlio, katžolės, albukos, albicijos ir kitoms gentims.
Augalijos juostos išsidėsčiusios pagal kritulių kiekį. Šiaurinėje dalyje vyrauja dykumos, kuriose augalijos visai nėra, tik piečiau jose pasitaiko efemerų. Į pietvakarių pusę dykumas keičia pusdykumės, kuriose vyrauja žemi krūmai, gausu alavijo ir karpažolės genčių augalų. Į pietus nuo pusdykumių plyti sausosios savanos, kuriose vyrauja miglinių šeimos augalai, pvz., soruolės, knisažolės, barzdočiai, t. p. pavieniai neaukšti krūmai, daugiausia akacijos, pasitaiko baobabų. Piečiau esančios drėgnosios savanos liūčių laikotarpiu užliejamos, jose gausiau auga medžių pavidalo akacijos. Pietinėje dalyje labai nedidelius plotus, daugiausia upių slėniuose, užima miškai ir miškų bei krūmynų masyvai. Dideli natūralios augalijos plotai, ypač savanų regione, sunaikinti, paversti ganyklomis ir dirbamais laukais.
849
Gyvūnija
Gyvena apie 290 rūšių žinduolių, apie 1020 rūšių (iš jų 3 endeminės) paukščių. Žinduoliai: ežiai, šikšnosparniai, voverės, šokliai, pelės, dygliatriušiai, kiškiai, vamzdžiadančiai, afrikiniai drambliai, damanai, senegaliniai galagai, markatos, babuinai, patai, kolobusai, šimpanzės, liūtai, gepardai, leopardai, karakalai, šakalai, lapės, mangustos, genetos, hienos, bitėdžiai barsukai, afrikiniai asilai, zebrai, karpočiai, raganosiai, didieji hipopotamai, žirafos, afrikiniai buivolai, įvairių rūšių antilopės.
Paukščiai: pelikanai, kormoranai, garniai, gandrai, ibiai, marabu, flamingai, žąsys, antys, einiai, karveliai, gegutės, kukučiai, bitininkai, žalvarniai, šalminiai ragasnapiai, tokai, medpaukščiai, pelėdos, apuokai, leliai, papūgos, didelė įvairovė plėšriųjų (grifai, tikrieji vanagai, sakalai ir ereliai, suopiai, lingės, avėdros, pesliai, sekretoriai), sėjikinių, žvirblinių paukščių.
Iš roplių gyvena Nilo krokodilai, vėžliai, gekonai, agamos, varanai, chameleonai, smaugliniai, aspidai, angys.
Aplinkos apsauga
3 UNESCO biosferos rezervatai (2017). Sanganebo ir Dungonabo įlankos–Mukkawaro salos jūrų nacionaliniai parkai įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą (2016). 3 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 2005) saugomos vietovės (plotas 24 896 km2).
2005