Sudano liaudies išsivadavimo judėjimas
Sudãno liáudies išsivadãvimo judjimas (anglų kalba Sudan People’s Liberation Movement), Pietų Sudano politinė partija.
Nariai – daugiausia juodaodžiai krikščionys. Vadovas S. Kiiras Mayarditas (nuo 2005). Būstinė Džuboje.
Įkurta 1983 J. Garango (1983–2005 Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo vadovas) iniciatyva prasidėjus Pietų Sudano gyventojų sukilimui prieš Sudano centrinės vyriausybės vykdytą arabizacijos ir islamizacijos politiką. Per Sudano pilietinį karą (1983–2005) tapo įtakingiausia Pietų Sudano politinė ir karinė organizacija. Iš pradžių siekė iškovoti autonomiją, vėliau – nepriklausomybę. Sudano liaudies išsivadavimo judėjimą palaikė Etiopija, Uganda, Eritrėja, Izraelis. 1986–92 užėmė beveik visus Pietų Sudano miestus (ir Džubą) ir sukūrė savo valdžios institucijas. 2003 Sudano vyriausybė, nepajėgdama karine jėga susidoroti su Sudano liaudies išsivadavimo judėjimu ir spaudžiama tarptautinės bendrijos, pradėjo su juo derybas. 2005 taikos sutartimi Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo kontroliuojamas Pietų Sudanas gavo autonomiją ir teisę po šešerių metų rengti referendumą dėl nepriklausomybės, S. Kiiras Mayarditas tapo Sudano viceprezidentu. Per pilietinį karą žuvo nuo 20 000 iki 35 000 Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo karių. Po 2011 01 referendumo (dauguma Pietų Sudano gyventojų balsavo už nepriklausomybę) Sudano liaudies išsivadavimo judėjimas 2011 07 paskelbė šalies nepriklausomybę. Sudano liaudies išsivadavimo judėjimas tapo valdančiąja partija (jos kariniai daliniai, turėję apie 220 000 karių, tapo Pietų Sudano kariuomenės branduoliu, S. Kiiras Mayarditas – prezidentu). Per 2013–20 Pietų Sudano pilietinį karą partija skilo (dalis narių, vadovaujami buvusio viceprezidento Rieko Macharo, perėjo į opoziciją šalies vyriausybei). 2023 turėjo 332 vietas (iš 550) parlamente.