Sudãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Sudano BVP struktūra (2008)
Sudanas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 2011 BVP sudarė 64,75 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 90,19 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1982 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. 46,5 % Sudano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (2009). Infliacija – 18 % (2011). Užsienio skola 38,58 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria 16 % BVP (2008). Svarbiausioji naudingoji iškasena – nafta. Bendrieji naftos ištekliai sudaro daugiau kaip 3 mlrd. barelių. Daugiausia ji gaunama Sudano pietinėje dalyje Chegligo telkinyje; iš viso Sudane 2008 išgauta 168,9 mln. barelių naftos. Kasama auksas (2,3 t, 2008; didžiausia – Hassai kasykla), netoli Etiopijos sienos – chromitas (15 tūkst. tonų). Nedideliais kiekiais kasama mangano rūda, žėručiai, gipsas, laužiamas marmuras, dar yra urano (Čado pasienyje), geležies (Raudonosios jūros pakrantėje), vario rūdų telkinių. 2008 pagaminta 4,32 mlrd. kWh elektros energijos. Apie 90 % pagamintos elektros sunaudojama Chartume ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Sudane tik apie 30 % gyventojų turi elektrą). Daugiau kaip 67,5 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, kūrenamos naftos likutiniais produktais, kita elektros energijos dalis pagaminama hidroelektrinėse, daugiausia esančiose prie Mėlynojo Nilo ir Nilo. Naftos perdirbimo didžiausios bendrovės yra Chartume (perdirbama 50 000 barelių naftos per dieną), Port Sudane (25 000 barelių), al Ubeide. Cukraus gamybos įmonių daugiausia yra cukranendrių auginimo regionuose – Kusti miesto apylinkėse (pagaminama daugiau kaip 60 % Sudano cukraus produkcijos). Metalurgija (plieno lydymas, valcavimas), mašinų, transporto priemonių, medžio anglies gamyba, statybinių medžiagų (cemento, kalkių, granito ir marmuro plokščių, plytų), chemijos (padangų), farmacijos, odos, tekstilės (medvilnės), popieriaus, tabako, maisto (pieno, miltų, gėrimų, vaisių ir daržovių konservų) pramonė. Sudano apdirbamosios pramonės svarbiausia produkcija – 1 lentelėje.
1
* 2007
** 2006
Bioprodukcinis ūkis
kaimas Sudano pietuose
Bioprodukcinis ūkis – svarbiausia Sudano ūkio šaka. Žemės ūkio naudmenos užima 56,8 % Sudano teritorijos, ariamoji žemė – 7,8 % (16 % drėkinama). Didžiausia dalis ariamosios žemės plyti al Džaziros lygumoje tarp Baltojo ir Mėlynojo Nilo; čia užauginama daugiau kaip 50 % Sudano medvilnės produkcijos. Kita dalis ariamosios žemės susitelkusi Nilo ir jo intakų slėniuose. Eksportui daugiausia auginama vilnamedžiai, cukranendrės, arachiai, sezamai, vietinėms reikmėms – kviečiai, sorgai, soros, maniokai, dioskorėjos, kukurūzai, ryžiai, daržovės. Sudano augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Žemdirbystę plėtoti trukdo dažnos sausros, niokojančios derlių ir sukeliančios badą. Didžiausia sausra buvo 1984–85, sugadinusi 1 mln. tonų derliaus; kitos didelės sausros buvo 1989, 1990, 1997 ir 2000. Veisiama avys, ožkos, galvijai, kupranugariai, asilai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima 12 % Sudano ploto); 2008 Sudane paruošta 20,5 mln. m3 medienos. Renkamas gumiarabikas. Žvejyba; 2007 sugauta 67 500 t žuvų (daugiausia karpių, gėlavandenių ešerių, tilapijų, šamų). Daugiausia žvejojama Nile ir jo intakuose.
2
3
4
Turizmas
Barkalio kalnai prie Nilo
2007 Sudaną aplankė 436 300 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 262 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Turistų labiausia lankoma kurortai prie Raudonosios jūros, Nilas ir jo intakai, Chartumas, Barkalio kalnai ir Napatano regiono istorinės vietovės (įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, 2003).
Transportas
2000 automobilių kelių buvo 11 900 km, iš jų 4320 km su kieta danga (484 km – automobilių magistralės). Svarbiausi plentai jungia Chartumą su Vadi Chalfa, Nyala, Port Sudanu, Kassala. Geležinkelių yra 5978 kilometrai. Svarbiausi geležinkeliai jungia Chartumą su Vadi Chalfa, Port Sudanu, al Ubeidu. Jūrų svarbiausias uostas – Port Sudanas; 25 km į pietus nuo Port Sudano yra naftos terminalas. Nilas nuo Vadi Chalfos iki Chartumo laivuojamas tik atskirose atkarpose, nes laivybai trukdo kriokliai, slenksčiai, vandens augalija. Baltasis Nilas nuo Chartumo iki Kusti laivuojamas ištisai, visus metus. 2008 buvo įregistruota 19 prekybos laivų; prekybinio laivyno tonažas 25 904 bruto tonos. Chartumo, Port Sudano tarptautiniai oro uostai. 2010 buvo 4070 km naftotiekių, 1613 km naftos produktotiekių, 156 km dujotiekių.
Bankai
2012 veikė Sudano centrinis bankas (Central Bank of Sudan, įkurtas 1960, būstinė Chartume) ir 32 komerciniai bankai. Sudano piniginis vienetas – Sudano svaras, lygus 100 piastrų, įvestas 1957 vietoj Egipto svaro, 1992 pakeistas Sudano dinaru, 2007 vėl įvestas. Nuo 1995 veikia Chartumo vertybinių popierių birža.
Užsienio prekyba
Sudano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2006)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2006 eksportuota prekių už 5,48 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 9,85 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (apie 80 % eksporto vertės), medvilnė, sezamo sėklos, žemės riešutai, gyvi gyvuliai, gumiarabikas, cukrus, importuojama maisto produktai, naftos perdirbimo ir transporto įrenginiai, vaistai, chemikalai, tekstilės gaminiai, kviečiai, plataus vartojimo prekės. Sudano užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Sudaną prekių už 0,4 mln. litų.
2271
-Sudano pramonė; -Sudano žemės ūkis; -turizmas Sudane; -Sudano transportas; -Sudano bankai; -Sudano užsienio prekyba; -Sudano ekonominiai ryšiai su Lietuva