Sudárgas, kaimas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į pietvakarius nuo Jurbarko, Nemuno kairiajame krante, netoli Rusijos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 33 gyventojai (2021). Per kaimą eina Kidulių–Ramoniškių plentas. Šv. Jono Krikštytojo, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, biblioteka (įkurta 1951). Paminklai Sudargo pilies gynėjams atminti (pastatytas 2007), Visiems gimtojo rašto ir žodžio sergėtojams (pastatytas 2004; abiejų autorius V. Cikana). Knygnešių M. Sederevičiaus, S. Kušeliausko kapai. Prie kaimo yra Sudargo piliakalniai.
Sudargo herbas
Istorija
13–14 a. netoli būsimo Sudargo panemunėje buvo lietuvių gynybos centras. Manoma, nuo 13 a. pabaigos čia buvusi kilmingų lietuvių Sudargų rezidencija. 14 a. pradžioje gynybos centrą sunaikino Vokiečių ordino kariuomenė.
16 a. pradžioje Jurbarko girioje įkurtas Sudargo valakinis kaimas. Taip buvo įgyvendinama viena karalienei Bonai Sforzai priskiriamų Užnemunės apgyvendinimo strateginių krypčių – kurti gyvenvietes greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos su Prūsijos kunigaikštyste ir taip ją įtvirtinti. 1636–39 pastatyta koplyčia, 1748 – bažnyčia. Per 1700–21 Šiaurės karą Sudargas ištuštėjo. 1724 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II suteikė privilegiją Sudargo vietoje steigti Jansborgo miestelį, per savaitę rengti turgus, per metus – 2 prekymečius (1731 suteikta pakartotinė 2 papildomų prekymečių, 1736 – turgaus ir 3 prekymečių, 1781 – turgaus privilegija). 1736 Sudarge gyveno 71 šeima (17 iš jų žydų).
1773, 1779, 1912, 1944 Sudargas degė (besitraukiančios Vokietijos kariuomenės susprogdinta katalikų bažnyčia 1945 ar 1946 įrengta parapijos salėje). 1792 Sudargui suteikta Magdeburgo teisė, manoma, pasinaudoti nespėta. 1795 įkurta parapija. Būdamas netoli Prūsijos karalystės sienos Sudargas tapo kontrabandos centru, jame gausėjo žydų. 1851 surašyti 43 namai (1 mūrinis), 700 gyventojų (23 lietuviai, 17 vokiečių, kiti žydai). Apie 1842 įkurta evangelikų liuteronų parapija, 19 a. antroje pusėje pastatyta jų bažnyčia. Nuo 1859 veikė parapinė, nuo 1895 valdinė pradinė mokykla. 1873 pradėjus klebonauti kunigui M. Sederevičiui Sudargas tapo draudžiamosios lietuvių spaudos gabenimo iš Rytų Prūsijos centru. 19 a. pabaigoje Sudargas – medienos paruošų, sielių perrišimo punktas, jame vyko dideli prekymečiai. 1914 per I pasaulinį karą Vokietijos kariuomenė Sudargą išlaikė savaitę, 1915 išstūmė iš jo Rusijos imperijos kariuomenę.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Sudarge
20 a. 3 dešimtmetyje sumenkus kontrabandai Sudargas tapo užkampiu ir ėmė nykti, išsikėlė dauguma žydų. 1941 06–08 Batiškių miške prie Šakių nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Sudargo žydai. Po II pasaulinio karo Sudargo apylinkėse veikė Stirnos rinktinės Lietuvos partizanai. 1922–50 veikė pradinė, 1949–2000 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 2000–12 M. Sederevičiaus pagrindinė mokykla. Sovietų okupacijos metais Sudargas buvo apylinkės centras (1950–63) ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2000 patvirtintas Sudargo herbas. 1800 buvo 227, 1827 – 370, 1897 – 905, 1923 – 257, 1959 – 119, 1970 – 90, 1979 – 71, 1989 – 72, 2001 – 85, 2011 – 35 gyventojai.
972
-Jansborgas