Suderv, kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; seniūnijos, parapijos centras. 588 gyventojai (2021). Sudervė įsikūrusi tarp Vilnojos ir Riešės ežerų. Plentai į Dūkštas, Avižienius, Vilnių. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Paštas, M. Zdiechovskio pagrindinė mokykla (iki 1947 pradinė, 1947–86 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė; dėstomoji lenkų kalba), kultūros centras, biblioteka (įkurta 1950).
Sudervės herbas
Architektūra
Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (19 amžius). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – 19 a. pirmos pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (18 a. pabaiga), 19 a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (19 a. antra pusė).
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Sudervėje (1803, manoma, architetas L. Bortkevičius)
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios Sudervėje vidus
Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (19 a. antra pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (19 a. pirma pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 amžius). Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius S. Šarapovas).
2271
Istorija
Nuo 1493 minimas Sudervės dvaras, 1507 – valsčius, 16 a. antroje pusėje – seniūnija. 1594 Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švenčiausiosios Trejybės brolijai, ši 1669 ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. 18 a. antroje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 pastatydino bažnyčią. 1783 įsteigta parapija. 1833 Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 buvo 11 namų. 1920–39 Sudervė priklausė Lenkijos užgrobtam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 07 per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2022 patvirtintas Sudervės herbas. 1873 buvo 69, 1959 – 84, 1970 – 147, 1979 – 188, 1989 – 397, 2001 – 459, 2011 – 523 gyventojai.
Sudervė