Sudètai (lenk., ček. Sudety, vok. Sudeten), kalnų sistema Lenkijos pietvakariuose, Čekijos šiaurėje ir Vokietijos rytuose. Čekijos masyvo šiaurės rytinis pakraštys tarp Rūdinių kalnų (vakaruose), Beskidų (pietryčiuose), Silezijos aukštumos (šiaurės rytuose) ir Silezijos žemumos (šiaurėje). Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, plotis 30–60 kilometrų.
Aukščiausios viršūnės: Snežkos kalnas (1602 m, Krkonošės kalnuose), Pradedo kalnas (1492 m), Śnieżniko kalnas (1424 m). Kalnų masyvą sudaro Vakarų Sudetai (Krkonoše, Lužicos kalnai, Jizeros ir kiti kalnai), Vidurio Sudetai (Orlicos, Bistricos ir kiti kalnai) ir Rytų Sudetai (Jeseníky, Śnieżniko ir kiti kalnai). Sudetai susiformavo hercininės ir kaledoninės kalnodaros metu. Sandara nevienalytė; daugiausia susidarę iš prekambro ir paleozojaus magminių (granitų), metamorfinių (kristalinių skalūnų, gneisų), vulkaninių (bazaltų, porfyrų) ir nuosėdinių (klinčių) uolienų. Reljefas labai įvairus; apie 30 kalnagūbrių ir kalnų masyvų, suskaidytų upių slėnių. Daug karstinių reljefo formų ir urvų (didžiausias – Lokio urvas Rytų Sudetuose). Šlaitai statūs, iki 600 m aukščio apaugę ąžuolų ir bukų, iki 1200 m – spygliuočių miškais; aukščiau – krūmai, pievos. Klimatas vidutinių platumų.
Sudetai
Prasideda Morava, Elbė ir jos intakai Jizera, Orlice; Oderis ir jo kairieji intakai Bóbras, Neisė, Opava, Nysa Kłodzka. Stalo kalnų (įkurtas 1993), Karkonoszės (įkurtas 1959; Lenkijoje), Krkonošės (įkurtas 1963; Čekijoje) nacionaliniai parkai ir kitos saugomos teritorijos.
Yra akmens ir rusvųjų anglių, vario rūdos telkinių. Daug mineralinių versmių (Kudowa Zdrójus, Duszniki Zdrójus, Lądek Zdrójus ir kiti kurortai; Lenkijoje). Turizmas, žiemos sportas; svarbiausi centrai: Szklarska Poręba, Karpaczius (Lenkija), Jablonec nad Nisou, Liberecas, Jeseníkas (Čekija).
Sudetai (Karkonoszės nacionalinis parkas, Lenkija)