Sudetų kraštas

Sudètų krãštas (vok. Sudetenland), istorinė sritis Čekijoje. 20 a. pirmoje pusėje taip vadintos Čekoslovakijos šiaurės, šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pasienio teritorijos, kuriose daugumą gyventojų nuo vidurinių amžių sudarė vokiečiai. 1918 žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai šias žemes mėginta prijungti prie Austrijos, 1918 pabaigoje jas užėmė Čekoslovakijos kariuomenė. Saint-Germaino taikos sutartimi (1919 09) Sudetų kraštas pripažintas Čekoslovakijai. Nuo 20 a. 4 dešimtmečio pradžios Sudetų krašto gyventojų dauguma, atstovaujama ir veikiama Sudetų vokiečių partijos, siekė prijungti Sudetų kraštą prie nacių Vokietijos. Apkaltinus Čekoslovakijos vyriausybę vokiečių tautinės mažumos diskriminavimu 1938 04 pareikalauta Sudetų krašto autonomijos (Sudetų krizė). Naciams nuolaidžiaujančioms Europos didžiosioms valstybėms pasirašius Miuncheno susitarimą (1938 09 28–29) Vokietija 1938 10 aneksavo Sudetų kraštą (plotas 28 900 km², 3,6 mln. gyv., iš jų apie 700 000 čekų). Per 1938 12 rinkimus į Reichstagą už Nacionalsocialistų partijos (į ją 1938 11 įsiliejo ir Sudetų vokiečių partija kandidatus balsavo 97 % krašto rinkėjų. 1938–45 didžioji dalis Sudetų krašto sudarė atskirą administracinį vienetą (Reichgau Sudetenland, plotas 22 586 km², 2,94 mln. gyventojų), jo reichkomisaru paskirtas buvęs Sudetų vokiečių partijos vadovas K. Henleinas; pietinės teritorijos prijungtos prie Bavarijos ir Austrijos apygardų. Apie 200 000 čekų išvyko iš Sudetų krašto, kiti iškeldinti vėliau. Nacių Vokietijai pralaimėjus II pasaulinį karą Sąjungininkai 1945 05 grąžino Sudetų kraštą Čekoslovakijai. 1945 08 Potsdamo konferencijos sprendimu dauguma Sudetų krašto gyventojų vokiečių iškeldinta į Vokietiją (1950 Čekoslovakijoje gyveno tik 159 938 vokiečiai).