Sudètų krzė, nacių Vokietijos ir Čekoslovakijos 1938 ginčas dėl Sudetų krašto. Kilo nacių valdomai Vokietijai prisijungus Austriją (1938 03; anšliusas) ir A. Hitleriui pradėjus aktyviau remti Sudetų vokiečių partijos reikalavimus pripažinti Sudetų vokiečius (sudarė gyventojų daugumą) atskira etnine grupe, nustatyti jų gyvenamą teritoriją ir suteikti jiems teisę apsispręsti dėl prisijungimo prie Vokietijos.
Prie Čekoslovakijos sienų pradėti telkti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (vermachto) daliniai, iš kitos pasienio pusės kariuomenę telkė ir Čekoslovakijos vyriausybė, jos veiksmus parėmė Prancūzija ir SSRS. Čekoslovakijos vyriausybės ir Sudetų vokiečių partijos vadovo K. Henleino deryboms tarpininkavo Didžioji Britanija, bet krizės sureguliuoti nepavyko. 1938 09 12 Sudetų vokiečiai sukilo, jų malšinti į Sudetus įvesta Čekoslovakijos kariuomenė. K. Henleinas pareikalavo ją išvesti ir valdžią perduoti vietinėms institucijoms. Vokietija pareiškė, kad neįvykdžius reikalavimų kils karas. Siekdamos taikos bet kuria kaina Didžiosios Britanijos (09 15) ir Prancūzijos vyriausybės (09 18) su tuo sutiko, ginklu paremti Čekoslovakiją buvo pasirengusi tik SSRS. Galutinis sprendimas priimtas be Čekoslovakijos, 1938 09 28–29 Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vyriausybėms sudarius Miuncheno susitarimą, pagal kurį Sudetai perduoti Vokietijai ir jos aneksuoti.
Miuncheno susitarimą pasirašiusį Adolfą Hitlerį Berlyne pasitinka Sudetų vokiečių partijos vadovas Konradas Henleinas, už jo – Hermannas Göringas (1938 10 02)