šùdros (< skr.), vienas iš keturių svarbiausių senovės Indijos luomų (varnų); žemiausias jų hierarchijoje. Jų atsiradimas susijęs su visuomeniniu darbo pasidalijimu, etniniais skirtumais. Priklausomybė šudroms dažnai buvo nulemta dar prieš žmogui gimstant. Iš pradžių šudras sudarė arijų užkariautos gentys, taip pat arijai, atsiskyrę nuo savo genties ir priimti į kitą bendruomenę ar pavergti kitų arijų genčių. Vėliau varnų (kartu ir šudrų) sistemą perėmė arijų neužkariautų Indijos sričių gyventojai. 6–1 a. prieš Kristų šudroms daugiausia priklausė žemės nuomininkai, amatininkai, tarnai, vergai ir tik labai retai jų atstovai užimdavo aukštą socialinę padėtį. Šudros negalėjo užimti valstybinių ir religinių pareigų, dalyvauti politiniame gyvenime, tapti žemės savininkais. Pirmaisiais amžiais po Kristaus šudros socialine padėtimi suartėjo su vaišijais ir ilgainiui įsiliejo į kastas.
21 a. kai kurių Indijos kastų priskyrimas šudroms yra daugiau tradicinis.
varnos