Sūduvà, jotvingių šiaurinės genties sūduvių gyventa teritorija. Apėmė Šešupės aukštupio ir vidurupio baseiną. Šiaurinė riba siekė Nemuną (ribojosi su Lietuva), vakarinė riba ėjo Bebro ir Leko upėmis, nuo čia – tiesiai į šiaurę link Geldapės ir Vištyčio ežero (ribojosi su Galinda ir Nadruva), pietinė riba siekė Nauros (Narevo) upę.
pirmasis Sūduvos paminėjimas Danijos mokesčių knygoje (1240)
Manoma, Sūduvos vardas kilęs iš hidronimo Sūduonia, Šešupės kairiojo intako. Sūduvos žemė (Zudua) pirmą kartą paminėta 1240 sudarytoje Danijos mokesčių knygoje (Liber Census Daniae), kai danai rengė žygius į vakarų baltų kraštus. 13 a. antros pusės Vokiečių ordino privilegijose kraštas vadinamas Sudowia, terra Sudorum, Suderlant. Žinomi Sūduvos valsčiai: Kimenava Pokima (Kymenovia Pokime), Kirsna (Kirsnovia, Kirsau), Merūniškiai (Meruniske), Silonis (?; Selien).
Dėl 1277–83 Sūduvos ir visų jotvingių (plačiąja prasme) karo su Vokiečių ordinu ir 13 a. pabaigos–14 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygių per Sūduvą į Vokiečių ordino teritoriją (Prūsiją) Sūduva ir vakarų baltų kitos žemės virto dykra, mažai beliko gyventojų autochtonų. Dėl Sūduvos valstybinės priklausomybės daug metų vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui) ir Vokiečių ordino ginčai. 1422 Melno taikos sutartimi diduma Sūduvos galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (ta sritis kartais vadinama ir Paprūse), Vokiečių ordinas gavo Sūduvos vakarinę dalį (pasienio su Lietuva ruožo Pilupėnų–Stalupėnų–Pilkalnio–Širvintos–Lazdynų–Kasikiemio ir kitos apylinkės nuo 16 a. sudarė Mažosios Lietuvos rytinę dalį). Sūduvoje daugėjo gyventojų, vyko intensyvi vidinė lietuvių kolonizacija. Krašte išliko su Sūduva ir sūduviais susijusių vietovardžių ir asmenvardžių.
baltai 11–12 a.
baltai 11–12 a.
L: J. Totoraitis Sūduvos–Suvalkijos istorija t. 1 Kaunas 1938; P. Kulikauskas Užnemunės piliakalniai I–XIII amžiuje Vilnius 1982; J. Puzinas Sūduva naujausių archeologinių tyrinėjimų šviesoje / Lietuvos sienų raida Vilnius 1997; J. Antoniewicz The Sudovians Białystok 1962.
683
1777
415
-Sudowia; -terra Sudorum; -Suderlant; -Zudua