Sūduvos aukštuma
Sūduvõs aukštumà, Baltijos aukštumų pietvakarinė dalis Lietuvos pietvakariuose. Ištįsusi lanku iš vakarų į rytus apie 90 km, didžiausias plotis 20 kilometrų. Šiaurėje ribojasi su Vidurio Lietuvos žemuma, pietryčiuose – su Pietrycių lyguma, pietvakariuose jungiasi su Mozūrijos aukštuma (Lenkija); rytuose Nemuno slėnis Sūduvos aukštumą skiria nuo Dzūkų aukštumos. Sūduvos aukštuma susiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos metu.
Reljefas kalvotas daubotas. Šiaurinėje dalyje vyrauja stambios ir vidutinio stambumo moreninio priemolio kalvos, pietiniame pakraštyje – smulkios žvyringos ir smėlingos kalvos. Takoskyrinėje dalyje ledynas suformavo tiesius ledyno pakraščio darinių ruožus, šiauriniame šlaite – moreninių masyvų grandinę: Vištyčio–Gražiškių aukštuma (didžiausias aukštis 284,81 m, Janaukos kalnas), Trakėnų (210 m), Rudaminos (202 m), Verstaminų (180 m), Miroslavo (183 metrai). Jų pakraščiuose kalvos smulkesnės ir žemesnės (130–140 m), apskalautos limnoglacialinių baseinų. Moreninius masyvus skiria Dusios, Rimiečio, Būdviečio, Palininkų, Šešupės aukštupio dubumos (aukštis 100–110 metrų). Aukštumoje vyrauja priemolio ir priesmėlio nuogulos, dubumose paplitęs smėlis ir juostuotieji moliai. Vyrauja tipingi pasotintieji ir glėjiškieji balkšvažemiai. Šiauriniame šlaite – dirvožemių erozija.
Sūduvos aukštumos kraštovaizdis
Beveik visa Sūduvos aukštuma priklauso Nemuno (tik nedidelė dalis prie Vištyčio ežero – Priegliaus) baseinui; per Sūduvos aukštumą teka Šešupė, Širvinta, Rausvė, Zanyla. Sūduvos aukštumos pietinėje dalyje yra rininių (Galstas, Galadusys, Šlavantas, Ančia, Veisiejis), šiaurinėje dalyje – ledo guolio (Dusia, Metelys, Obelija, Rimietis) ežerų.
Per metus iškrinta iki 600 mm kritulių. Miškų išlikę tik smėlingose arba akmeningose vietose, daugiausia – Vištyčio ežero apylinkėse.
Sūduvos aukštumos saugomos teritorijos: Vištyčio regioninis parkas, Metelių regioninis parkas, Veisiejų regioninis parkas, Aguonio geomorfologinis, Kalniškės kraštovaizdžio, Širvintos hidrologinis ir Virbalio botaninis zoologinis draustiniai.
2341